Aplinkos ministerija pradėjo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo siekiama kontroliuoti invazines rūšis. Vienos Lietuvoje dažniausiai aptinkamų svetimžemių rūšių – ispaninio ariono – naikinimui skirta apie 440 tūkst. eurų.
Projektą „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Juo siekiama mažinti invazinių organizmų daromą poveikį vietos ekosistemoms ir žemės ūkiui. Prie šių pastangų kviečiami prisidėti ir gyventojai – pastebėtus šliužus registruoti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA.
Kaip atpažinti ispaninį arioną?
Ispaninis arionas, dar vadinamas luzitaniniu arionu, Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 metais. Iš Pirėnų pusiasalio kilęs šliužas užauga iki 7–15 cm ilgio. Jo spalva dažniausiai būna ruda arba gelsva, o jauniklių šonuose gali matytis tamsios juostos.
Vienas lengviausiai pastebimų požymių – juodos spalvos akių čiuopikliai. Jie tokie išlieka tiek jauniems, tiek suaugusiems individams.
Į Lietuvą ši rūšis pateko dėl žmogaus veiklos. Šliužai arba jų kiaušinėliai galėjo būti atgabenti su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir kita žemės ūkio produkcija. Dabar ispaniniai arionai aptinkami įvairiose šalies vietose: miestų parkuose, želdynuose, soduose ir daržuose.
Kodėl šliužai laikomi grėsme?
Ispaniniai arionai pasižymi dideliu vislumu. Jie yra hermafroditai, o vienas individas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių. Todėl jų populiacija gali greitai didėti ir plisti į naujas teritorijas.
Invaziniai šliužai konkuruoja su vietinėmis rūšimis dėl maisto bei buveinių, mažina biologinę įvairovę ir gali pakenkti sodo bei daržo augalams.
„Išprašyti iš sodų, daržų ir želdynų šiuos šliužus nėra lengva. Ispaniniai arionai turi natūralių priešų – tai paukščiai, ežiai, juos mielai lesa antys bėgikės, jaunus sulesa ir vištos. Vis dėlto naikinti šliužus rekomenduojama taikant kompleksines priemones: rinkti, naudoti moliuskicidus, šienauti žolę, tvarkyti jų veisimosi ir slėpimosi vietas, įrengti gaudykles, atsakingai utilizuoti žaliąsias atliekas ir prižiūrėti kompostavimo vietą, jei tokią turite“, – pažymima pranešime.
Ką gali padaryti gyventojai?
Pastebėjus ispaninių arionų, rekomenduojama informaciją pateikti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA. Sukaupti duomenys specialistams padeda stebėti rūšies paplitimą, planuoti kontrolės priemones ir tinkamai paskirstyti tam skirtas lėšas.
Namų valdose svarbu reguliariai prižiūrėti teritoriją ir tvarkyti vietas, kuriose šliužai gali slėptis. Tai gali būti komposto krūvos, mulčias, plytelės ar kiti drėgmę sulaikantys dangalai. Šliužus geriausia rinkti anksti ryte, vėlai vakare arba po lietaus. Kiaušinėlių taip pat reikėtų ieškoti drėgnose vietose, ypač kompostinėse ir žaliųjų atliekų krūvose.
Šliužams gaudyti galima naudoti drėgnas plokšteles arba pridengtus plastikinius indus su rūgstančiu kompotu. Surinktus individus rekomenduojama neutralizuoti druska arba sandariai uždarytus palikti talpoje atviroje saulėje, kur jie žūsta.
Siekiant riboti tolesnį plitimą, būtina atidžiai kontroliuoti pervežamus gyvus augalus ir gruntą. „Įsigytų naujų vazoninių augalų nereikėtų iš karto sodinti šalia kitų augalų. Pirmiausia juos rekomenduojama kurį laiką laikyti atskirai ir kruopščiai apžiūrėti, ypač vazono apačią, drenažo angas, vazono kraštus ir substratą“, – nurodoma pranešime.
ES lėšomis finansuojamas projektas skirtas ne tik jau esančioms ispaninių arionų populiacijoms mažinti, bet ir užkirsti kelią naujam jų plitimui. Prie šio tikslo prisideda gyventojų pateikiami duomenys, teritorijų priežiūra ir atsakingas žaliųjų bei kitų organinių atliekų tvarkymas.