Marijampolės Poezijos parke užpultos nepilnametės šeimai atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas teigia, kad tyrime gali būti nagrinėjami ne tik pagrindine smurto vykdytoja laikomos mergaitės veiksmai. Pareigūnams teks vertinti ir kitų įvykį stebėjusių jaunuolių elgesį – ar jie skatino smurtą, filmavo išpuolį arba vėliau platino jo įrašą.
Teisininkas išskyrė vieną 13-metę nukentėjusiosios draugę. Ji, skirtingai nei dauguma aplink buvusių jaunuolių, bandė užstoti mergaitę ir sustabdyti smurtą. G. Černiausko vertinimu, toks elgesys gali būti pavyzdys tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Smurtą bandė sustabdyti 13-metė
Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad išpuolio metu aplink nukentėjusiąją buvo susibūręs būrys jaunuolių. Kai kurie jų stebėjo, juokėsi ar filmavo, tačiau į pagalbą aktyviai nesikišo.
Pasak advokato, iš minios išsiskyrė 13-metė mergaitės draugė. Nors šalia buvo ir vyresnių paauglių, ji mėgino nutraukti smurtą.
„Pagarba tam vaikui, kuris suprato, neišsigando, kai visi kiti, net ir vyresni vaikai, [nieko nedarė]“, – sakė G. Černiauskas.
Teisininko žiniomis, padėti norėjo ir dar kelios nukentėjusiosios draugės, tačiau jas sulaikė baimė. Ši aplinkybė rodo, kad smurto situacijoje svarbi ne tik drąsa, bet ir žinojimas, kaip saugiai iškviesti pagalbą.
Pamačius konfliktą nebūtina rizikuoti ir fiziškai stoti tarp smurtaujančių žmonių. Galima skambinti numeriu 112, kreiptis į netoliese esančius suaugusiuosius, apsaugos darbuotojus ar policiją. Tiesioginiam pavojui pasibaigus, svarbu nepalikti nukentėjusiojo vieno.
Mergina galėjo būti sumušta keliasdešimt kartų
Kauno apygardos prokuratūra nurodė, kad incidentas įvyko 2026 metų liepos 15-osios vakarą Marijampolės Poezijos parke. Pirminiais duomenimis, nepilnametė buvo mušama rankomis, kojomis ir rankoje laikytu telefonu.
Pareigūnai skelbia, kad nukentėjusiajai galėjo būti suduota keliasdešimt smūgių. Po įvykio ji pasijuto blogai ir buvo pristatyta į gydymo įstaigą.
Į teisėsaugą kreipėsi mergaitės artimieji.
Smurtą užfiksavęs įrašas socialiniuose tinkluose pradėjo plisti tą patį vakarą. Policija paragino gyventojus jo neplatinti, neviešinti nepilnamečių tapatybės ir nerašyti įžeidimų, grasinimų ar raginimų susidoroti.
Pasak pareigūnų, tolesnis vaizdo įrašo skleidimas gali pažeisti vaikų privatumą, paskatinti naujas patyčias ir dar labiau padidinti patirtą žalą. Pirminiais duomenimis, konfliktą galėjo sukelti socialiniame tinkle parašytas komentaras, tačiau tikslios įvykio aplinkybės dar nustatinėjamos.
Teisinė kvalifikacija dar nėra galutinė
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Jam vadovauja Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, o procesinius veiksmus atlieka Marijampolės policijos komisariato pareigūnai.
G. Černiauskas pabrėžia, kad dabartinis teisinis vertinimas gali būti pakeistas. Gavus teismo medicinos ekspertų išvadas ir nustačius sužalojimų pobūdį, tyrimas gali būti papildytas kitomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, pavyzdžiui, dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Sprendimams įtakos turės surinkti vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, medicinos dokumentai ir kiekvieno įvykio vietoje buvusio asmens vaidmuo.
Nepilnametės amžius neatmeta kitų priemonių
Viešai skelbiama, kad pagrindinė smurtu įtariama nepilnametė gimė 2013 metais, todėl įvykio metu jai dar nebuvo 14 metų. Pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą įprastai baudžiamoji atsakomybė taikoma nuo 16 metų, o už tam tikrus konkrečiai nurodytus sunkius nusikaltimus – nuo 14 metų.
Jaunesniam nei 14 metų vaikui baudžiamoji atsakomybė netaikoma, tačiau įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Todėl vien amžius nereiškia, kad situacija nesukels jokių pasekmių. Be teisėsaugos tyrimo, aplinkybes gali vertinti vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai ir ugdymo įstaiga. Gali būti sprendžiama, kokios pagalbos, priežiūros ar elgesio korekcijos priemonės reikalingos vaikui ir jo šeimai.
Marijampolės savivaldybė informavo, kad pagalba teikiama ir nukentėjusiai nepilnametei, ir smurtavusiam vaikui.
Šeima planuoja reikalauti žalos atlyginimo
Nukentėjusiosios advokatas teigia, kad šeima ketina siekti patirtos žalos atlyginimo. Konkretus jos dydis bus aiškesnis įvertinus fizinius sužalojimus ir psichologines pasekmes.
G. Černiausko teigimu, šiuo atveju reikšminga gali būti ne tik fizinė, bet ir neturtinė žala. Mergaitė buvo žeminama kitų paauglių akivaizdoje, o smurto vaizdai pasklido po visą Lietuvą. Tokia patirtis gali sustiprinti baimę, gėdą, nerimą ir nesaugumo jausmą.
Advokatas mano, kad psichologinių pasekmių gydymas gali užtrukti ilgiau nei fizinių sužalojimų gydymas. Kadangi smurtu įtariamas vaikas yra mažas, žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas į procesą įtraukiant jo tėvus ar kitus teisėtus atstovus.
Bus vertinamas ir stebėjusių bei filmavusių jaunuolių elgesys
G. Černiausko manymu, pareigūnai turėtų atskirai įvertinti tuos jaunuolius, kurie tyčiojosi, skatino smurtą, filmavo išpuolį ar vėliau platino vaizdo medžiagą.
Vien buvimas įvykio vietoje savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Vis dėlto reikšmės gali turėti tai, ar asmuo ragino smurtauti, padėjo užpuolikui, trukdė nukentėjusiajai pasitraukti, veikė susitaręs su kitais arba sąmoningai prisidėjo prie nusikalstamos veikos.
Advokato žiniomis, tarp susirinkusiųjų buvo šešiolikmečių ir dar vyresnių jaunuolių. Jų amžius ir konkretūs veiksmai gali lemti skirtingą teisinį vertinimą, tačiau galutinį sprendimą dėl kiekvieno dalyvio vaidmens priims tyrimą atliekantys pareigūnai ir prokuroras.
Raginimai keršyti tik gilina problemą
Po vaizdo įrašo paskelbimo socialiniuose tinkluose atsirado ne tik palaikymo nukentėjusiajai, bet ir grasinimų, įžeidimų bei raginimų fiziškai susidoroti su įvykio dalyviais.
G. Černiauskas tokias reakcijas vertino kaip tolesnį tos pačios smurto problemos pasireiškimą. „Visuomenė serga, mūsų vaikai serga“, – teigė advokatas.
Policija primena, kad nepilnamečių vardų, nuotraukų ar socialinių tinklų paskyrų viešinimas gali sukelti naują patyčių bangą. Net ir pasipiktinimą reiškiantis žmogus, persiųsdamas smurto įrašą, didina žmonių, matančių nukentėjusiosios pažeminimą, skaičių.
Naudingiausia tokioje situacijoje turimą medžiagą perduoti policijai, neviešinti vaikų duomenų, neskatinti keršto ir pasirūpinti profesionalia psichologine pagalba nukentėjusiajam.
Už vaikų elgesį atsakinga ne tik šeima
Advokatas nesutinka, kad visa atsakomybė už paauglių elgesį turėtų būti priskiriama jų tėvams. Jo vertinimu, svarbus vaidmuo tenka mokyklai, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir kitoms su vaikais kasdien dirbančioms institucijoms.
Šie specialistai gali anksčiau pastebėti agresiją, patyčias, grasinimus, vaiko izoliaciją ar kitus požymius, rodančius, kad pagalbos reikia vaikui arba jo aplinkai.
Marijampolėje įvykęs incidentas atskleidė ir tai, kad smurtas gali tapti ne tik fiziniu išpuoliu, bet ir filmuojamu bei internete platinamu reginiu. Todėl prevencija turėtų apimti ne vien draudimą muštis. Vaikai turi būti mokomi atpažinti pavojų, nekurstyti smurto, nekurti populiarumo žeminant kitą žmogų ir žinoti, kaip saugiai iškviesti pagalbą.
