„Ignitis grupės“ vystomas jūrinio vėjo parkas „Curonian Nord“ dabartinėmis sąlygomis negali būti įgyvendintas kaip komercinis projektas, teigia laikinasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Tokia pozicija grindžiama kaštų ir naudos analize bei pasikeitusiomis ekonominėmis aplinkybėmis: pabrango statybos ir turbinos, išaugo logistikos išlaidos, o finansavimas tapo brangesnis.
Ministro vertinimu, projektui įgyvendinti galėtų būti reikalinga valstybės arba Europos Sąjungos fondų parama. Tuo metu išsami analizė, kuria remiantis daromos šios išvados, visuomenei ir Seimui kol kas nepateikta.
Pasikeitusios rinkos sąlygos apsunkino projektą
Sprendimas komercinį jūrinio vėjo parką pradėti be valstybės paramos anksčiau buvo priimtas atsižvelgiant į aukštas elektros kainas ir palankią rinkos situaciją. Tačiau per kelerius pastaruosius metus reikšmingai išaugo turbinų bei statybų kaštai, pabrango skolinimasis, o tarptautiniai partneriai ir bankai ilgalaikius projektus pradėjo vertinti atsargiau.
Dėl šių pokyčių „Ignitis“ susidūrė su rizika projektą finansuoti neturėdama aiškių garantijų dėl būsimų elektros pardavimo sandorių. Dviejų jūrinių vėjo parkų eiliškumo pakeitimas, kuris anksčiau leido komercinį projektą vykdyti pirmiausia, dabar vertinamas kaip klaidingas sprendimas.
Analizė dar neviešinama
Išsamią kaštų ir naudos analizę parengti paskatino Valstybės kontrolės rekomendacija, tačiau dokumentas kol kas nėra paskelbtas. Finansų ministerijos atstovė Vaida Dumčiūtė aiškino: „Per vieną dieną tokios analizės mes padaryti negalime, bet dirbame prie šio klausimo, ir kai tiktai susirinks pilnos sudėties (nauja – red.) Vyriausybė, kuri turėtų dirbti ateinančius dvejus metus, (tai bus padaryta – red.). Norime, kad tos pozicijos būtų tvarios, pagrįstos ir suderintos su nauja vadovybe, kad visi būtų viename informacijos lauke“.
Analizės neviešinimas kelia klausimų dėl sprendimų skaidrumo ir akcininkų teisės vienu metu gauti svarbią informaciją.
„Ignitis grupės“ vadovas tokį delsimo poreikį aiškina rinkos reguliavimo reikalavimais: „Jeigu dalis informacijos būtų pradėta viešai aptarinėti anksčiau, būtų pažeistas piktnaudžiavimo rinka reglamentas. Jeigu aš, finansų ministras, energetikos ministras, kurie yra susipažinę su šia informacija, jos detales atskleistų, mes pažeistume šį reglamentą, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas. – Kai Vyriausybė bus pasirengusi pateikti vertinimą, visos studijos bus pilna apimtimi išviešintos per biržą ir užtikrinant maksimalų skaidrumą. Tai kelių savaičių, ne mėnesių, klausimas.“
Ministerija svarsto du scenarijus
Energetikos ministerija nurodo du galimus tolesnius kelius:
- skelbti naują konkursą, jame numatant valstybės pagalbą;
- derinti valstybės pagalbos suteikimą jau vystomam „Curonian Nord“ projektui.
Ž. Vaičiūnas situaciją palygino su anksčiau jau matytu scenarijumi: „Dėl jūrinio vėjo yra toks „deja vu“ (pranc. jau matyta) jausmas. 2017–2018 m. kūrėme konkursinį jūrinio vėjo projektą, praėjo aštuoneri metai ir realiai grįžtame prie to paties projekto. Nuosekliai laikausi pozicijos, kad dviejų jūrinių vėjo parkų projektų iniciatyva buvo klaida. Dabar matome tos klaidos pasekmes. Manau, kad analizė, kuri bus paviešinta, irgi tai parodys“, – Seime sakė Ž. Vaičiūnas. Jis taip pat pridūrė: „Ar tai įmanoma pasiekti, yra atviras klausimas“.
Jeigu „Curonian Nord“ būtų atsisakyta, valstybė galėtų skelbti naują konkursą ir pasitelkti ES paramą. Tokiu atveju jūrinio vėjo parko įgyvendinimas gali nusikelti keleriems metams. Tai gali turėti reikšmės energetiniam saugumui, vartotojams tenkančioms elektros kainoms ir investuotojų pasitikėjimui strateginiais projektais.