Vilniaus oro uoste planuojamo naujo atvykimo terminalo projektą gali paveikti Lietuvos oro uostų (LTOU) vidaus valdymo problemos. Laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad dėl nepakankamai koordinuojamų procedūrų kyla reali grėsmė nespėti įgyvendinti projekto iki 2028 metų.
Numatytas terminalo projektas
Projektavimo ir teritorijos parengimo darbai turėtų būti vykdomi iki 2028 m. Praėjusį lapkritį LTOU Infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas bei tarptautinės projektavimo bendrovės „Zaha Hadid Architects“ direktorius Ludovico Lombard pasirašė 5,74 mln. eurų vertės projektavimo sutartį, įskaitant PVM.
Statybos rangovo atranką planuojama paskelbti 2027 m. pirmąjį pusmetį. Visa atvykimo terminalo plėtra preliminariai vertinama maždaug 60 mln. eurų.
Pagal numatomus sprendinius, bendras pastato plotas turėtų viršyti 12,5 tūkst. kv. m. Beveik 3,8 tūkst. kv. m būtų skirta bagažo atsiėmimo zonai, o maždaug 1,2 tūkst. kv. m – keleivių pasitikimo salei. Terminale taip pat numatoma apie 2,5 tūkst. kv. m prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų erdvių, LTOU darbuotojams skirtos patalpos bei viešoji erdvė priešais pastatą.
Pirmajame etape numatyta nugriauti senus pastatus ir atlaisvinti teritoriją.
Ministras įžvelgia vidinio valdymo rizikų
J. Taminskas teigia, kad didžiausią susirūpinimą kelia ne išorinės aplinkybės, o LTOU vidinės procedūros ir projektų valdymas.
„Yra didelės rizikos, kad gali nebūti laiku baigtas atvykimo terminalas, kuris planuojamas 2028 m., mes analizuojame dokumentaciją ir labai aktyviai stebime procesą, nes tikrai netoleruojame, kai yra vėluojama ne dėl išorinių veiksnių, o (…) dėl to, kad viduje (Lietuvos oro uostuose – ELTA) nėra tinkamai sustyguojami procesai“, – sakė laikinasis ministras.
Anot jo, projektą valdant oro uostuose nepakankamai užtikrinama, kad galimos problemos būtų laiku suvaldytos.
„Mes iš tikrųjų vertiname, kad yra labai realios rizikos, kad atvykimo terminalo projektas gali vėluoti. Realios rizikos – tai yra dėl vidinių procedūrų, viduje tiesiog valdant projektą pačiuose oro uostuose, valdant projektą, yra realių rizikų, kad projektas vėluos, o tas projekto valdymas oro uostų pačių nėra pakankamas, kad būtų užkardomos visos rizikos“, – aiškino J.
Taminskas.
Raginama stiprinti projekto priežiūrą
Galimas vėlavimas galėtų padidinti projekto kaštus, turėti įtakos skrydžių logistikai ir keleivių srautų valdymui. Taip pat galėtų sumažėti planuojama komercinė grąža iš naujajame terminale numatytų paslaugų erdvių.
Ministerija tikisi, kad naujoji LTOU valdyba ir būsimas bendrovės vadovas projekto valdymo stiprinimą įtrauks į pagrindinius savo veiklos prioritetus.
„Naujai valdybai keliama bus tie lūkesčiai, kuriuos jie turės atitinkamai atliepti ir renkantis naują vadovą, kad visa tai būtų ištaisyta, pataisyta ir ant to dedamas rimtas fokusas“, – pabrėžė laikinasis ministras.
Neaiški ir senojo terminalo ateitis
Viešojoje diskusijoje taip pat keliamas klausimas, kaip ateityje būtų naudojamas senasis terminalas. Kultūros paveldo departamentui nustačius saugotinas jo savybes, kol kas nėra parengto verslo plano, kuris leistų užtikrinti pastato atsiperkamumą.
Dėl to gali būti sudėtingiau priimti sprendimus dėl teritorijos tvarkymo ir projekto finansavimo. Naujojo terminalo įgyvendinimui svarbi aiški atsakomybė už projekto valdymą, išsamus rizikų planas ir konkretūs viešųjų pirkimų bei rangos darbų terminai. Taip pat akcentuojama viešumo ir atskaitomybės svarba, kad visuomenė ir investuotojai būtų informuojami apie projekto eigą bei senojo terminalo funkcijų perspektyvas.