Poliklinikose vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pacientas kalba tik rusiškai, o gydytojas šios kalbos nemoka. Dėl to konsultacijos užtrunka, sudėtingėja medicinos darbuotojų darbas, o svarbi informacija apie sveikatą gali būti suprasta netiksliai. Šią problemą lemia migracijos srautai, didėjantis atvykėlių skaičius ir ne visada sutampantys pacientų kalbiniai poreikiai bei gydymo įstaigų galimybės.
Kalbos barjeras atsiranda dar prieš vizitą
Sunkumų gali kilti jau registruojantis internetu, kai pacientas renkasi gydytoją, konsultuojantį tik lietuvių arba rusų kalba. Tačiau didžiausia rizika išryškėja medicinos kabinete: ne visada sklandžiai surenkama ligos istorija, įvertinami simptomai ar paaiškinamas numatomas gydymas.
Poliklinikose tokiose situacijose dažnai ieškoma greitų, vietinių sprendimų. Vertėjauti gali slaugytoja ar kitas kolega, o kartais pasitelkiama vertimo programėlė telefone. Nors skubiais atvejais tai gali padėti susikalbėti, tokie būdai nėra pakankamai patikimi, kai kalbama apie sudėtingas diagnozes, gydymo pasirinkimus ar vaistų vartojimo instrukcijas.
Dėl nesusikalbėjimo nukenčia abi pusės
Kalbos barjeras apsunkina tiek paciento, tiek gydytojo galimybes. Pacientas gali negauti viso paaiškinimo apie ligos eigą ir gydymą, o medikui tampa sunkiau tiksliai išsiaiškinti simptomus bei ankstesnę ligos istoriją.
„Su lietuviškai nekalbančiais pacientais susiduriame kone kasdien“, – sako Vilniaus Karoliniškių poliklinikos III Šeimos medicinos skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Živilė Mikalauskienė. Ilgiau trunkantys vizitai taip pat trikdo planinį darbą, ilgina laukimo eiles ir didina administracinį krūvį.
Kokie sprendimai galėtų padėti
Vienas svarbiausių žingsnių – iš anksto planuoti kalbines paslaugas. Gydymo įstaigos galėtų sudaryti gydytojų sąrašus pagal jų mokamas kalbas ir suteikti pacientams galimybę pasirinkti specialistą, su kuriuo būtų lengviau susikalbėti. Ne mažiau svarbus ir nuolatinis nuotolinio vertimo paslaugos prieinamumas.
- kvalifikuoti medicinos vertėjai arba televertimo platformos, veikiančios telefonu ir vaizdo ryšiu;
- personalo mokymai ir kultūrinio jautrumo kursai;
- aiškios procedūros, nurodančios, kaip elgtis susidūrus su kalbos barjeru;
- registracijos formos, kuriose pacientas galėtų nurodyti pageidaujamą kalbą ir vertėjo poreikį.
Informacija pacientams taip pat turėtų būti pateikiama aiškiai: svarbu nurodyti, kur kreiptis, jei konsultacijai reikia vertėjo. Investicijos į kalbines paslaugas gali padėti sumažinti klaidų tikimybę, pagerinti pacientų pasitenkinimą ir efektyviau panaudoti medicinos darbuotojų laiką.
Kalbos barjerai poliklinikose yra reali, tačiau sprendžiama problema. Nuoseklus planavimas, profesionalių vertėjų pasitelkimas ir tinkamai naudojamos technologijos galėtų pagerinti pacientų priežiūros kokybę bei palengvinti medikų darbą.