Šeštadienio rytą Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, įvykusi avarija, per kurią žuvo du jauni žmonės, paskatino diskusijas apie vairavimo kultūrą, atsakomybę ir tėvų vaidmenį. Automobilis „BMW 530e“, vairuojamas 19-metės merginos, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir užsidegė. Nelaimės metu žuvo 18-metė mergina ir 20-metis vaikinas.
Vairuotojai buvo nustatytas 0,58 promilės girtumas. Ji išvežta į ligoninę, o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnai taip pat aiškinasi, ar prieš avariją nebuvo lenktyniaujama, renka liudytojų parodymus ir kitą techninę informaciją.
Fausta Marija Leščiauskaitė kritikavo tėvystės sampratą
Į viešą diskusiją įsitraukė laidų vedėja ir tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė. Socialiniame tinkle paskelbtame įraše ji avariją susiejo su atsakomybe už vaikų auklėjimą, emocinį ryšį šeimoje ir valstybės požiūrį į gimstamumą. Įrašas sulaukė ir palaikymo, ir kritikos.
Autorės paskelbti žodžiai:
“Samdomo žudiko dukra apsvaigusi lakstė gatvėmis ir užmušė savo draugus.
Jūs manęs neįtikinsite, kad vaikai – atsakymas visiems. Kad būtinai reikia turėti vaikų.
Meilė – nėra brangus _bimbaliukas_, kuriuo galėsi nardyti miesto gatvėmis. Tai lyderystė, ribos, besąlyginis priėmimas, vaiko buvimas prioritetu, laikas kartu. Vaikai, kurie nematė moralės, atsidavimo, pagarbos pavyzdžio, kurie nepatyrė meilės – ne priešokiais, dovanomis – labai retai užauga dorais, ramiais žmonėmis. Labai dažnai jie naikina save ir kitus.
Ir jau geriau kai kurie būtų vaikų neturėję. Jei jau nesiruošė tapti jiems tikrais tėvais.
Mūsų valstybė dažnai nori vaiko kaip skaičiaus statistikoje. Nesvarbu, kas jį gimdys, kas jį augins. Taip dalis jų netampa niekuo daugiau, kaip tik tuščiais skaičiais”, – savo mintis dėstė F. M. Leščiauskaitė.
Diskusija peržengė vieno įvykio ribas
Po nelaimės viešai kalbama ne tik apie alkoholio vartojimo ir pavojingo vairavimo pasekmes.
Ši tragedija paskatino svarstymus apie emocinį artumą šeimoje, aiškias ribas, atsakomybę ir vaikų auklėjimą.
Diskusijoje taip pat keliamas klausimas, ar valstybės priemonės, skirtos gimstamumui skatinti, neturėtų būti derinamos su didesniu dėmesiu šeimų ištekliams, socialinei paramai ir atsakingos tėvystės ugdymui. Tokie įvykiai primena ir prevencijos svarbą – nuo kelių saugumo priemonių iki ilgalaikės socialinės bei švietimo politikos.
Kol tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir tikslinamos visos avarijos aplinkybės, visuomenėje lieka skausmas dėl dviejų jaunų žmonių netekties bei klausimai, kaip ateityje išvengti panašių tragedijų.