Kaip išsirinkti augalinį gėrimą: svarbiausia ne tik skonis, bet ir sudėtis

Avižų, migdolų ir sojų gėrimai vis dažniau atsiduria pirkinių krepšeliuose bei kavos puodeliuose. „Innova Market Insights“ duomenimis, pieno produktų alternatyvas per įprastą apsipirkimą perka 23 proc. Europos vartotojų. Nors dalis žmonių šiuos produktus renkasi dėl tvarumo, Kauno kolegijos lektorė Marijona Šumskienė ragina atsižvelgti ir į jų maistinę vertę, sudėtį bei savo organizmo poreikius.

Augalinis gėrimas ne visada prilygsta karvės pienui

Specialistės teigimu, augaliniai gėrimai nėra savaime geresni už gyvūninės kilmės pieną. Pasirinkimą reikėtų vertinti pagal maistinę vertę, virškinamumą, galimas alergijas ir individualią toleranciją.

„Žmonėms, kurie netoleruoja laktozės ar turi jautrumą pieno baltymams, augaliniai gėrimai yra akivaizdžiai tinkamesni. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl jų paklausa sparčiai auga. Augaliniai gėrimai dažnai yra virškinami lengviau nei karvės pienas, ypač žmonėms, jaučiantiems diskomfortą po pieno produktų vartojimo“, – sako specialistė.

Skiriasi ir įvairių augalinių gėrimų maistinė sudėtis. Avižų produktai paprastai būna švelnūs, kreminės tekstūros ir natūraliai saldūs, tačiau juose daugiau angliavandenių. Migdolų gėrimai yra lengvi ir mažai kaloringi, bet juose nedaug baltymų. Kokosų gėrimai taip pat turi mažai baltymų, o sojų gėrimai išsiskiria didesniu jų kiekiu ir maistine sudėtimi yra artimiausi karvės pienui.

„Jei svarbiausia skonis ir tekstūra, avižų gėrimas dažniausiai suteikia geriausią rezultatą. Jei svarbiausia maistinė vertė – sojų gėrimas yra artimiausias karvės pienui. Jei svarbiausia lengvas virškinimas – migdolų ar avižų gėrimai gali būti palankesni“, – sako specialistė.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis?

Vienas svarbiausių informacijos šaltinių yra produkto etiketė. Jei aktualus kalcio, vitamino B12 ar vitamino D kiekis, verta rinktis šiais mikroelementais praturtintus gėrimus. Taip pat reikėtų patikrinti, ar produkte nėra pridėtinio cukraus arba saldiklių.

Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems cukralige ar kontroliuojantiems kūno svorį.

Sudėtyje esantys emulgatoriai ir stabilizatoriai gali pagerinti produkto tekstūrą, tačiau jo maistinės vertės nepakeičia. Todėl vertinant gėrimą svarbu neapsiriboti vien jo skoniu ar konsistencija.

Ar augaliniai gėrimai tinka vaikams?

M. Šumskienė išskiria mažus vaikus. Iki 5 metų augaliniai gėrimai, išskyrus specialiai pritaikytus produktus, nėra tinkamas pieno pakaitalas. Daugelyje jų trūksta baltymų, riebalų, kalcio ir kitų mikroelementų.

Renkantis taip pat būtina įvertinti alergijas. Sojai, migdolams ar avižoms alergiškiems žmonėms tokie produktai gali būti pavojingi. Jei svarbus produktų be glitimo pasirinkimas, reikėtų patikrinti ir tai, ar konkretus avižų gėrimas atitinka šį reikalavimą.

Skirtingiems poreikiams – skirtingi gėrimai

  • Kavai: norint išgauti geresnę tekstūrą, verta ieškoti „barista“ versijų. Dažniausiai tai būna avižų arba riešutų gėrimai, pasižymintys geresnėmis putojimo savybėmis.
  • Kepiniams ir gaminimui: labiau tinka tirštesni produktai.
  • Pusryčiams ar glotnučiams: pravartu rinktis gėrimus be pridėtinio cukraus ir atkreipti dėmesį į baltymų kiekį.

Namuose pagamintas augalinis gėrimas leidžia patiems kontroliuoti naudojamus ingredientus. Vis dėlto jo maistinė vertė gali skirtis nuo pramoniniu būdu pagamintų ir vitaminais bei mineralais praturtintų produktų.

Tvarumas priklauso nuo pasirinkto produkto

Augaliniai gėrimai dažnai laikomi tvaresne alternatyva karvės pienui, tačiau jų poveikis aplinkai nėra vienodas. Jis priklauso nuo auginimo sąlygų: migdolams užauginti reikia daug vandens, o sojų auginimas kai kur kelia diskusijų dėl miškų kirtimo.

Todėl renkantis verta įvertinti ne vien aplinkosaugos aspektą. Svarbu atsižvelgti į maistinę vertę, sveikatą, galimas alergijas ir individualų organizmo toleravimą. Augaliniai gėrimai gali būti tinkama alternatyva daugeliui žmonių, tačiau jie nėra identiškas karvės pieno pakaitalas visais atvejais. Mažų vaikų tėvams dėl tokio pasirinkimo rekomenduojama tartis su pediatru ar dietologu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Beata Bernotavičiūtė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *