Po darbo apėmęs nuovargis, suprastėjusi koncentracija ar padidėjęs dirglumas ne visada reiškia, kad trūko miego ar dieną teko daug fiziškai judėti. Prie šių pojūčių gali prisidėti ir visą dieną veikęs foninis triukšmas – garsai, šviesa, judėjimas bei aplinkinių emocijos.
Nervų sistema reaguoja net į nepastebimus garsus
Emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėja, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė sako, kad žmonių jautrumas aplinkai nėra vienodas. „Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. žmonių turi padidintą arba vidutinį jautrumą aplinkai. Tai reiškia, kad aplinkos stimulai – garsai, šviesa, judesys ar net kitų žmonių emocijos – juos veikia stipriau nei kitus.
Tokiems žmonėms net ir įprasta darbo diena gali pareikalauti daugiau vidinių resursų, todėl vakare jie dažniau jaučiasi emociškai išsekę, net jei fiziškai daug nejudėjo“, – aiškina specialistė.
Prie dirgiklių galima priprasti sąmoningai jų nebesureikšminant, tačiau tai nereiškia, kad jų nebefiksuoja organizmas. „Mes galime nekreipti dėmesio į foninę muziką ar miesto triukšmą, tačiau nervų sistema juos vis tiek fiksuoja. Ilgainiui tai gali pasireikšti sunkesniu susikaupimu ar poreikiu po darbo tiesiog pabūti visiškoje tyloje“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Atvirose erdvėse stimulai kaupiasi visą dieną
Ypač daug skirtingų dirgiklių žmogų gali veikti atviruose biuruose. Telefono skambučiai, klaviatūrų garsai, kolegų pokalbiai ir nuolatinis judėjimas darbo vietoje susideda į nenutrūkstamą stimulų srautą.
Tokia aplinka gali nuolat dirginti nervų sistemą, didinti streso lygį ir skatinti susierzinimą. Jautresniems žmonėms ilgainiui tai gali prisidėti prie lėtinio nuovargio ar perdegimo.
Kaip sumažinti aplinkos poveikį
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus ir į dieną įtraukti trumpų atokvėpio momentų. Padėti gali:
- trumpos tylos pauzės be pokalbių ir ekranų;
- aiškesnės asmeninės ribos su kolegomis;
- trumpas pasivaikščiojimas ar kvėpavimo pratimai;
- asmeninės tylos zonos sukūrimas;
- klausos kamštukai, kai juos naudoti įmanoma;
- reguliarus užduočių keitimas.
Specialistė pabrėžia, kad net trumpa pertrauka gali padėti atkurti vidinius resursus. „Jeigu visą dieną praleidžiame intensyvioje aplinkoje, mūsų nervų sistemai labai svarbu gauti priešingą patirtį. Kartais pakanka vos 10 minučių be pokalbių, ekranų ar kitų stimulų. Tokios trumpos pauzės padeda organizmui greičiau atsistatyti“, – pažymi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Triukšmo slopinimo technologijos ne visada pakeičia tylą
Susikaupti atvirose erdvėse ar keliaujant gali padėti triukšmo slopinimo ausinės ir specialios programėlės. Jos blokuoja arba maskuoja nepageidaujamus garsus, todėl kai kuriose situacijose tampa lengviau išlaikyti dėmesį.
„Dirbant atvirose erdvėse ar dažnai keliaujant, žmonės vis aktyviau ieško būdų sumažinti nereikalingus aplinkos dirgiklius.
Todėl vis didesnį dėmesį skiriame sprendimams, kurie padeda lengviau susikaupti ir jaustis komfortiškiau įvairiose situacijose.
Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy Buds4 Pro“ ausinės pačios geba įvertinti aplinkos garsus ir automatiškai prie jų prisitaikyti.
Vartotojui nereikia kaskart rankiniu būdu keisti nustatymus, todėl jis gali lengviau išlaikyti koncentraciją arba tiesiog mėgautis tyla“, – teigia E. Tamelytė.
Vis dėlto technologijos neturėtų reikšti vieno dirgiklio pakeitimo kitu. Jei triukšmas tiesiog užgožiamas garsia muzika ar kitais garsais, nervų sistemai vis tiek tenka papildoma įtampa. Daugiausia naudos gali duoti sąmoningas triukšmo mažinimas ir tylių pertraukų įtraukimas į kasdienį ritmą.
Šiuolaikiniame pasaulyje tyla tampa svarbia sveikatos ir darbingumo dalimi. Atpažinus foninio triukšmo poveikį ir pritaikius paprastas kasdienes priemones, vakaro nuovargis gali sumažėti, o gebėjimas susikaupti ir atsigauti – pagerėti.