Širdies nepakankamumas dažnai vystosi nepastebimai
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Vis dėlto pirmieji sveikatos pokyčiai neretai lieka neįvertinti – didesnis nuovargis, dusulys ar suprastėjusi miego kokybė priskiriami stresui arba natūraliam senėjimui. Specialistai pabrėžia, kad laiku pastebėjus simptomus ir pradėjus tinkamai gydytis galima pagerinti ligos eigą bei gyvenimo kokybę.
Širdies nepakankamumas išsivysto tada, kai širdies raumuo nebegali taip efektyviai pumpuoti kraujo į organizmą, kaip įprastai. „Paprastai sakant, tai yra būklė, kai širdis pavargsta, širdis yra raumeninis organas, kuris pumpuoja kraują, o kai ji nuvargsta, ta funkcija sutrinka ir širdis nebesugeba išleisti kraujo į organizmą tiek, kiek įprastomis sąlygomis. Būtent tada atsiranda širdies nepakankamumas“, – aiškino kardiologė.
Kokie simptomai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Šios ligos požymiai ne visada būna ryškūs, be to, jie gali pasireikšti kartu. Dažniausiai stebimas dusulys, greitas nuovargis, sumažėjusi fizinė ištvermė, miego sunkumai ir galūnių tinimas.
„Liga pasireiškia tam tikrais simptomais, niekada negali būti tik vieno vienintelio, tačiau pats dažniausias, galima sakyti, klasikinis simptomas yra dusimas – žmogus tiesiog pradeda dusti, jam sunkiau atlikti tuos darbus, kuriuos anksčiau galėdavo padaryti lengvai, jis greitai pavargsta, sunku išsimiegoti, patinsta kojos ir rankos“, – sakė specialistė.
Vienas simptomas savaime dar neleidžia nustatyti ligos, todėl svarbu vertinti bendrą savijautos pokytį. Staiga atsiradęs dusulys, kojų tinimas ar ryškiai sumažėjęs pajėgumas yra priežastys pasikonsultuoti su medikais.
Rizika aktuali ne tik vyresniems žmonėms
Dažniausiai širdies nepakankamumu serga vyresni nei 65 metų žmonės, tačiau ši problema gali iškilti ir jaunesniems. Didesnę riziką turi žmonės, kuriems negydomas padidėjęs arterinis kraujospūdis, pasireiškia širdies ritmo sutrikimai ar yra kitų širdies ligų.
„Šia liga dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, vyresni nei 65 metų, jaunesnio amžiaus žmonės serga rečiau, bet ligos puola ir jaunus. Išvengti galima, labai svarbu prevencija. Širdies nepakankamumas yra liga, kuri dažniausiai neatsiranda iš niekur, dažniausiai tai jau yra kitos širdies ligos pasekmė“, – teigė kardiologė.
Jos teigimu, ilgą laiką nekontroliuojamas kraujospūdis taip pat gali turėti pasekmių. „Jeigu žmogus 20-30 metų turi padidintą kraujo spaudimą, per ilgą laiką gali išsivystyti ir širdies nepakankamumas. Todėl mes kalbame ir sakome, kad reikia lankytis pas gydytoją arba namuose pasimatuoti kraujo spaudimą“, – pabrėžė ji.
Prevencija ir gydymas
Rūpinantis širdies sveikata svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį, daugiau judėti, subalansuotai maitintis, nerūkyti ir palaikyti ryšį su šeimos gydytoju. Normalus kraujo spaudimas, kaip nurodoma, neturėtų viršyti 140/90 mmHg. Jei rodmenys pakartotinai didesni, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Normalus žmogaus kraujo spaudimas turėtų būti ne didesnis negu 140 ir 90. Jeigu jis yra didesnis, tada galima sakyti, kad tai nėra normalu“, – sakė specialistė.
Širdies nepakankamumo gydymas parenkamas kompleksiškai. Jis gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ir tam tikras invazines procedūras. Kai kuriems pacientams taikomi stimuliatoriai, padedantys sinchronizuoti skilvelių darbą. Jei kitos galimybės netinka, gali būti svarstoma širdies transplantacija, kai atsiranda tinkamas donoras.
„Gydymas susideda iš daugelio etapų. Vienas iš gydymų – nemedikamentinis. Tai yra visos bendrosios priemonės, kad būtume sveiki, nerūkytume, daugiau judėtume. Žinoma, yra labai svarbu ir medikamentinis gydymas“, – aiškino kardiologė.
Ji pabrėžė, kad gydymo rezultatams svarbus ne tik gydytojo paskirtas planas, bet ir paciento pareigingumas: „Tyrimai rodo, kad jeigu žmogus gydosi, žmogus išgyvena ilgiau ir kokybiškiau, kartais simptomų visai nelieka. Labai svarbu gydytojui paskirti gydymą ir žmogui teisingai laikytis to režimo. Tabletės, padėtos stalčiuje, neveikia.“
Kodėl nereikėtų diagnozuoti savarankiškai?
Dusulys ne visada reiškia širdies nepakankamumą, todėl vien pagal šį požymį ligos nustatyti negalima. Kita klaida – ignoruoti pablogėjusią savijautą ir nesikreipti pagalbos.
„Manyčiau, kad mitai yra du. Visų pirma, kai žmogus pats sau nusistato ligą, nes jis tiesiog pradėjo dusti. Vien tik dusulys – per mažas simptomas. Kitas dalykas, kuris yra svarbus, kad pacientai nenueina pasitikrinti“, – sakė kardiologė.
Jei atsirado dusulys, tinsta kojos ar staiga pablogėjo savijauta, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba kardiologą. Specialistė taip pat ragina rūpintis kasdiene mityba ir rinktis daugiau daržovių nei mėsos.