Nors pomidorų auginimas dažnai atrodo nesudėtingas, rezultatą gali pabloginti net ir nedidelės priežiūros klaidos. Per mažai vietos šaknims, pernelyg tankus sodinimas, netinkamas genėjimas ar per gausus tręšimas ne tik mažina vaisių kiekį, bet ir sudaro palankesnes sąlygas ligoms. Šie patarimai pravers auginant pomidorus tiek lysvėje, tiek vazone ar konteineryje.
Pomidorams reikia pakankamai vietos
Viena dažniausių klaidų – pomidorų sodinimas į per mažą indą. „Didžiausia klaida, su kuria dažnai susiduriame, yra ta, kad sodininkai pomidorus sodina į per mažą talpą, – sako S.Tallas. – Pomidorai nori užaugti dideli ir jiems reikia vietos augti, todėl paprastai nerekomenduojame nieko mažesnio nei 50-60 l talpos indas.“
Mažame vazone šaknims trūksta erdvės, todėl augalas sunkiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas. Dėl to gali sumažėti fotosintezei reikalingas lapų plotas, prasčiau formuotis žiedai bei vaisiai, o bendras derlius likti mažesnis. Auginant balkone ar terasoje, verta rinktis didesnį vazoną arba konteinerį ir į vieną indą nesodinti per daug augalų.
Per tankus sodinimas didina ligų riziką
Pomidorams svarbi ne tik vieta šaknims, bet ir pakankami tarpai tarp augalų. Kai jie susodinami per arti vienas kito, prastėja oro cirkuliacija, didėja drėgmė ir lengviau plinta grybinės ligos.
„Suprantu jūsų entuziazmą norint sutalpinti kuo daugiau pomidorų augalų, tačiau tai tuo pačiu yra atviras kvietimas ligoms plisti, – sako T.Sons. – Ribotas oro srautas tarp augalų padidina drėgmę ir sudaro sąlygas klestėti grybinėms ligoms, tokioms kaip maras ar miltligė.“
Dažniausiai rekomenduojama tarp augalų palikti 60–90 cm, tačiau tikslus atstumas priklauso nuo veislės. Erdvesnis sodinimas padeda šviesai pasiekti lapus ir vaisius, gerina apdulkinimą bei mažina ligų tikimybę. Laistyti geriausia rytais, vandenį pilant tiesiai prie šaknų ir nesušlapinant lapų.
Genėti reikėtų ne visus pomidorus vienodai
T.Sons teigimu, oro cirkuliaciją galima pagerinti pašalinant apatinius lapus ir „pažastis“.
Vis dėlto genėjimas turi būti saikingas ir pritaikytas konkrečiai veislei. Žemaūgių pomidorų dažnai genėti apskritai nereikia.
Pašalinus per daug lapų arba visas šonines atžalas, augalui gali pritrūkti fotosintezei reikalingo lapų ploto. Tai gali neigiamai paveikti ir vaisių formavimąsi, todėl genėjimas neturėtų būti atliekamas automatiškai ar pernelyg intensyviai.
Tręšiant svarbu nepadauginti azoto
Trąšų kiekis taip pat turi įtakos derliui. „Šiek tiek papildomo azoto į dirvą ankstyvoje stadijoje palaiko stiprias šaknis ir sveikus lapus. Tačiau per didelis azoto kiekis, kai augalas pradeda žydėti, lems prastą derlių.“
Per didelis azoto kiekis skatina lapų ir kitos žaliosios masės augimą, tačiau gali slopinti žiedų bei vaisių formavimąsi. Todėl svarbu tręšti subalansuotai ir atsižvelgti į augalo vystymosi etapą.
Norint sulaukti sveikų ir gausiai derančių pomidorų, svarbiausia vengti keturių dalykų: per mažo vazono, pernelyg tankaus sodinimo, perteklinio genėjimo ir netinkamo tręšimo. Pakankama erdvė, geras oro judėjimas, saikinga priežiūra ir subalansuotas maitinimas gali gerokai padidinti sėkmingo derliaus tikimybę.