Šiltuoju metų laiku ant stalo dažniau atsiduria šviežios uogos, vaisiai ir daržovės, tačiau jų neplovimas gali kelti pavojų sveikatai. Užkrečiamųjų ligų specialistai primena apie toksokarozę – kirmėlinę infekciją, kurią platina šunys ir katės. Žmogus gali užsikrėsti, kai į burną patenka subrendusių toksokarų kiaušinėlių.
Ypač atidūs turėtų būti vaikų tėvai. Mažesni vaikai dažnai žaidžia lauke, liečia įvairius paviršius nešvariomis rankomis ir dar neturi pakankamų higienos įgūdžių.
Kaip plinta toksokarozė
Toksokarozę sukelia Toxocara genties kirmėlės. Jų kiaušinėliai į aplinką gali patekti kartu su šunų ir kačių išmatomis. Dirvožemyje, smėlyje, ant daržovių ir uogų paviršių jie gali ilgai išlikti aktyvūs.
Dažniausiai užsikrečiama suvalgius neplautų produktų arba nešvariomis rankomis palietus burną. Kiaušinėlius ant maisto gali pernešti ir užteršti paviršiai, musės bei tarakonai. Užsikrėtimo šaltiniu taip pat gali tapti atviri vandens telkiniai.
Kam kyla didžiausia rizika
Didžiausia rizika užsikrėsti tenka 4–9 metų vaikams. Jie dažnai žaidžia smėlio dėžėse ar žaliosiose vietose, kur gali būti gyvulių išmatų, o jų higienos įgūdžiai dar nėra pakankami.
Riziką didina ir netinkama augintinių priežiūra: nereguliarus gydymas nuo kirminų, leidimas gyvūnams laižyti žmonių veidus ar indus, taip pat aplinkos tarša. Toksokarozės atvejai registruojami ištisus metus ir praktiškai visoje šalies teritorijoje.
Galimi simptomai ir gydymas
Toksokarozės požymiai gali būti įvairūs, o kai kuriais atvejais – vos pastebimi. Liga gali pasireikšti nedideliu karščiavimu, sausu kosuliu, dusuliu, naktiniais kosulio priepuoliais, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, odos bėrimais ir niežuliu.
Lervos gali migruoti ir pasiekti akis, dažniau pažeisdamos vieną akį. Vis dėlto, į organizmą patekus nedideliam kiaušinėlių kiekiui, liga kartais praeina be ryškių simptomų.
„Kadangi aprašyti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga yra išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus“, – pažymėjo gydytoja.
Kaip sumažinti užsikrėtimo tikimybę
Specialistai rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių:
- plauti rankas su muilu po darbo sode, buvimo lauke ir prieš valgį;
- prieš vartojimą kruopščiai nuplauti uogas, vaisius ir daržoves;
- reguliariai gydyti naminius gyvūnus nuo kirminų;
- neleisti augintiniams laižyti žmonių veidų ir indų;
- surinkti gyvūnų išmatas ir išmesti jas į tam skirtus konteinerius;
- nenaudojamas smėlio dėžes uždengti, o jei įmanoma, įrengti jas saulėtoje vietoje.
Rankų higiena, kruopštus maisto plovimas ir atsakinga augintinių priežiūra padeda apsaugoti vaikus bei suaugusiuosius nuo parazitinių infekcijų ir mažina ligos plitimo riziką.