Plaučių vėžys išlieka dažniausia mirties nuo onkologinių ligų priežastimi Lietuvoje ir visame pasaulyje. Mūsų šalyje kasmet nuo jo miršta daugiau nei 1 200 žmonių: 2016 metais užregistruotos 1 293 mirtys, o 2017-aisiais – 1 231. Nors vyrų mirtingumas palaipsniui mažėja, tarp moterų jis didėja, todėl ypač svarbios tampa prevencijos priemonės ir visuomenės informavimas.
Didžiausia rizika – tabako dūmai
Rūkymas yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys. Moksliniai duomenys rodo, kad tabako dūmai lemia apie 80–90 proc. visų šios ligos atvejų. Rūkančių žmonių tikimybė susirgti plaučių vėžiu gali būti iki 20 kartų didesnė nei niekada nerūkiusių asmenų.
Rizikai reikšmingos įtakos turi ir tai, kada žmogus pradėjo rūkyti, kiek metų rūko bei kiek cigarečių surūko per dieną. „Jaunesnis amžius, kai asmuo pradeda rūkyti, ilgesnė rūkymo trukmė ir didesnis per dieną surūkomų cigarečių skaičius reikšmingai padidina riziką susirgti plaučių vėžiu“, – sako mokslininkė.
Ilgalaikiai Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat atskleidė ryškų ryšį tarp rūkymo ir ligos. Tarp kelių tūkstančių tirtų vyrų rūkantys plaučių vėžiu susirgdavo gerokai dažniau – iki 10 kartų dažniau, o intensyviai rūkę asmenys – net iki 17 kartų dažniau.
Profesiniai veiksniai ir oro tarša
Ne visus atvejus lemia tabakas. Apie 10 proc. plaučių vėžio atvejų siejama su profesinėje aplinkoje veikiančiomis medžiagomis. Riziką gali didinti asbestas, silicis, aršas, chromas, berilis, nikelio junginiai, dervos ir suodžiai.
Aplinkos oro tarša prisideda prie maždaug 15 proc. mirčių nuo plaučių vėžio. Pagrindiniai žmogaus veiklos sukelti taršos šaltiniai yra transportas, energetika, pramonė ir biokuro deginimas.
Pasyvus rūkymas taip pat pavojingas
Pavojų gali kelti ir buvimas prirūkytoje aplinkoje. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad smilkstančių cigarečių dūmuose yra daug vėžį sukeliančių medžiagų.
Dalis jų patenka į rūkančio žmogaus kvėpavimo takus, o kiti dūmai pasklinda aplinkoje ir yra įkvepiami nerūkančiųjų.
„Pasyvus rūkymas arba kitaip – nerūkančiojo priverstinis kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru būnant kitų prirūkytose patalpose, darbe ar namuose, padidina riziką susirgti plaučių vėžiu 20-30%“.
Elektroninės cigaretės nėra laikomos nerizikingomis
Dėl elektroninių cigarečių ir kaitinamo tabako įrenginių poveikio mokslininkų vertinimai kol kas nėra vienodi. „Šiuose garuose tabako nėra, tačiau juose buvo rasta kitų, galimai kenksmingų cheminių medžiagų. Iki šiol atliktų mokslinių tyrimų įrodymų apie elektroninių cigarečių poveikį nepakanka. Kol kas vis dar diskutuojama, ar tai galėtų padėti tabaką rūkantiems asmenims mesti rūkyti“, – pažymima ekspertų vertinimuose.
Todėl, kol nėra pakankamai ilgalaikių saugumo duomenų, elektroninės cigaretės nelaikomos visiškai saugia tabako alternatyva.
Ką galima padaryti siekiant sumažinti riziką?
Veiksmingiausia priemonė – atsisakyti rūkymo. Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje, tačiau kuo anksčiau tai padaroma, tuo didesnė nauda sveikatai.
Riziką taip pat galima mažinti:
- darbo vietoje naudojant apsaugos priemones ir laikantis saugos reikalavimų;
- vengiant intensyvių transporto spūsčių;
- vėdinant patalpas;
- mažinant biokuro deginimą namuose.
Ilgai arba intensyviai rūkę žmonės turėtų su šeimos gydytoju aptarti plaučių vėžio ankstyvosios diagnostikos galimybes, tarp jų – mažos dozės kompiuterinės tomografijos (LDCT) atranką. Ankstyvas ligos nustatymas ir prevencija gali gerokai pagerinti gydymo rezultatus.
Rūkymo mažinimas, saugesnė darbo aplinka ir pastangos mažinti oro taršą gali reikšmingai prisidėti prie mažesnio mirtingumo nuo plaučių vėžio. Švietimo ir praktinių prevencijos veiksmų derinys išlieka svarbiausia ilgalaike strategija.