Vanduo sudaro maždaug 60 proc. suaugusio žmogaus kūno masės ir yra būtinas beveik visoms organizmo funkcijoms. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, sutepa sąnarius, saugo audinius ir prisideda prie maistinių medžiagų įsisavinimo. Vis dėlto svarbu ne tik išgerti pakankamai, bet ir nepersistengti – žalingas gali būti tiek skysčių trūkumas, tiek jų perteklius.
Požymiai, rodantys skysčių trūkumą
Apie galimą dehidrataciją gali įspėti nuovargis, galvos skausmas, išsausėjusi oda ir lūpos, trapūs plaukai bei nagai, nuolatinis troškulys. Skysčių trūkumas taip pat gali būti susijęs su virškinimo sutrikimais, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimu.
Vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar organizmui netrūksta vandens, – atkreipti dėmesį į šlapimo spalvą. Įprastai jis turėtų būti skaidrus ir šviesiai gelsvas. Tamsus, ryškiai geltonas ar koncentruotas šlapimas gali signalizuoti, kad skysčių suvartojama per mažai.
„Kiekvienas žmogus skiriasi savo ūgiu, svoriu, fiziniu aktyvumu, ligomis, amžiumi, todėl pasakyti, kiek tiksliai vandens reikia išgerti per dieną – būtų klaidinga, nes tai labai individualu. Sveikatos priežiūros institucijos paprastai rekomenduoja išgerti bent jau 8 stiklines vandens, kurios atitinka maždaug 2 litrus, tačiau svarbiausia – įsiklausyti į save, klausyti savo kūno“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Kas lemia kasdienį vandens poreikį?
Reikiamas skysčių kiekis priklauso nuo žmogaus lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo ir aplinkos sąlygų. Aktyviems vyrams per dieną gali reikėti maždaug 3–4 litrų, o moterims – apie 2–3 litrus. Tačiau dalį skysčių organizmas gauna su maistu: apie 20 proc. jų suteikia valgomi produktai, ypač sultingi vaisiai ir daržovės.
Subalansuota mityba padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, tačiau vien arbata ar kava ne visuomet atstoja organizmui reikalingą vandens kiekį. Per karščius ir intensyviai sportuojant ar dirbant fizinį darbą skysčių poreikis padidėja.
Tokiais atvejais verta iš anksto pasirūpinti vandens atsargomis ir gerti reguliariai, nelaukiant, kol troškulys taps stiprus.
Kodėl nereikėtų išgerti per daug vandens vienu metu?
Nors skysčių perteklius pasitaiko rečiau, jis taip pat gali kelti pavojų. „Tačiau kartais gali pasitaikyti ir atvejų, kai suvartojama per didelis vandens kiekis, tai vadinama – intoksikacija, apsinuodijimas vandeniu. Vandens perteklius praskiedžia elektrolitus kraujyje, ypač natrį. Sumažėjus natrio kiekiui gali prasidėti hiponatremija. Inkstai vidutiniškai per dieną gali pašalinti 20 – 28 litrų vandens. Rodos, labai daug, bet per valandą jie negali atsikratyti daugiau 0,8 – 1 litrų vandens, todėl ypač esant mažam fiziniam aktyvumui, sėdimo darbo ar ramybės būsenoje neturėtume per valandą išgerti daugiau kaip 1 litro vandens“, – dalijasi vaistininkė.
Staiga suvartotas didelis skysčių kiekis, ypač po ilgesnio pasninko ar gausaus prakaitavimo, gali sukelti pykinimą ir galvos skausmą. „Suvartojus per didelį vandens kiekį galime jausti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sunkesniais atvejais galimas padidėjęs kraujospūdis, mieguistumas, raumenų silpnumas, sunkus kvėpavimas“, – priduria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Užgeriant vaistus svarbus pakankamas vandens kiekis
Vanduo padeda vaistui patekti į skrandį ir plonąją žarną, kur jis gali būti absorbuojamas. „Visiems pacientams pabrėžiame, kad vanduo padeda vaistui prasiskverbti iš burnos tiesiai į skrandį ir plonąją žarną, absorbuotis. Jeigu vaistas nuryjamas su per mažu kiekiu vandens, vaistas gali veikti netinkamai ir netgi sukelti nepageidaujamą šalutinį poveikį. Pavyzdžiui, vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, aspirinas, vaistai nuo skausmo, vartojant juos tuščiu skrandžiu ir neužgeriant pakankamu kiekiu vandens gali padidėti rizika susirgti skrandžio, stemplės ligomis“, – pabrėžė vaistininkė.
Vaistams užgerti nerekomenduojama rinktis pernelyg šalto vandens, nes tai gali sulėtinti jų tirpimą ir įsisavinimą. Vartojant osteoporozės vaistus dažnai patariama išgerti daugiau vandens ir po to atsigulti – taip siekiama sumažinti komplikacijų riziką.
Paprasti būdai palaikyti tinkamą hidrataciją
- stebėkite troškulį ir šlapimo spalvą;
- gerkite reguliariai, nedideliais kiekiais;
- karštomis dienomis padidinkite suvartojamų skysčių kiekį;
- saldžius gėrimus galite keisti gazuotu vandeniu – jis gerina virškinimą ir mažina alkio pojūtį;
- jei turite sveikatos problemų arba vartojate kelis vaistus, dėl tinkamo skysčių kiekio pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.