Plaukų slinkimas gali varginti bet kokio amžiaus žmones – tiek vyrus, tiek moteris. Nedidelis kasdien iškrentančių plaukų kiekis yra natūrali jų augimo ciklo dalis, tačiau pastebimai suintensyvėjęs slinkimas kartais rodo organizmo pokyčius. Todėl ši problema nėra vien kosmetinė – plaukų būklė gali atspindėti bendrą sveikatą.
Kodėl plaukai pradeda slinkti?
Plaukai nuolat pereina kelias stadijas: augimo, pereinamąją ir ramybės. Įprastai didžioji jų dalis būna augimo fazėje, todėl plaukų tankis išlieka gana pastovus. Šią pusiausvyrą gali sutrikdyti tiek vidiniai organizmo procesai, tiek išoriniai veiksniai.
Dažna priežastis yra hormonų pokyčiai. Moterims jie gali būti susiję su laikotarpiu po gimdymo, menopauze ar skydliaukės sutrikimais. Hormonų disbalansas veikia plaukų folikulus, todėl plaukai gali silpnėti, plonėti ir lengviau lūžinėti.
Vyrams dažnai nustatoma androgeninė alopecija – genetinį polinkį turintis plaukų retėjimas. Paprastai pirmiausia plonėja plaukai kaktos srityje ir viršugalvyje. Šį procesą lemia plaukų šaknų jautrumas dihidrotestosteronui, vienai iš hormonų formų.
Plaukų augimui reikalingi baltymai, geležis, cinkas ir B grupės vitaminai. Kai šių medžiagų trūksta, plaukai gali prarasti žvilgesį, susilpnėti ir pradėti gausiau slinkti. Tam įtakos turi griežtos dietos, valgymo sutrikimai ir nesubalansuota mityba.
Stresas, ligos ir galvos odos būklė
Stiprus stresas, ligos ar operacijos gali sukelti telogeninį slinkimą. Tokiu atveju didesnė plaukų dalis nei įprastai pereina į ramybės stadiją, todėl po kurio laiko plaukai pradeda kristi. Dažniausiai šis procesas būna laikinas, tačiau gali trukti kelis mėnesius.
Plaukų augimą taip pat gali paveikti autoimuninės būklės, odos ligos, lėtiniai uždegimai ir infekcijos. Kartais suintensyvėjęs slinkimas tampa vienu pirmųjų signalų apie organizme vykstančius sutrikimus.
Neigiamą poveikį gali daryti ir kasdienė priežiūra: dažnas dažymas, cheminės procedūros, karštos formavimo priemonės bei pernelyg stiprus plaukų tempimas šukuosenose.
Svarbi ir galvos odos būklė – pleiskanos, seborėjinis dermatitas bei uždegimai gali sutrikdyti plaukų folikulų veiklą.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Vertinant plaukų slinkimą svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį. Tolygus visos galvos plaukų retėjimas dažniau siejamas su sisteminiais veiksniais, tokiais kaip stresas, mitybos ar hormonų pokyčiai. Tuo metu atsiradus atskiriems židiniams ar plikimo plotams, reikėtų kreiptis į dermatologą.
Priežasčiai nustatyti gali būti atliekami kraujo tyrimai, vertinamas geležies, vitaminų ir hormonų kiekis, taip pat apžiūrima galvos oda. Šie duomenys padeda parinkti tinkamą gydymą, nes vieno universalaus sprendimo plaukų slinkimui nėra.
Gydymas priklauso nuo priežasties
Jeigu nustatomas maistinių medžiagų trūkumas, gali būti koreguojama mityba ir skiriami maisto papildai. Hormonų sukeltais atvejais taikomas specifinis gydymas. Androgeninei alopecijai gali būti naudojamos vietinio poveikio arba sisteminės priemonės, padedančios lėtinti procesą.
Kaip papildomi būdai pastaraisiais metais išpopuliarėjo mezoterapija, PRP terapija ir lazerinės galvos odos procedūros. Jomis siekiama pagerinti kraujotaką, suaktyvinti folikulus ir sustiprinti plaukų augimą.
Kas padeda išsaugoti plaukų stiprumą?
Prevencija prasideda nuo kasdienių įpročių. Subalansuota mityba, pakankamas baltymų ir mikroelementų kiekis, streso valdymas bei švelni plaukų priežiūra gali padėti išlaikyti plaukus stipresnius. Taip pat verta vengti agresyvių procedūrų ir saugoti galvos odą nuo pažeidimų.
Plaukų slinkimą retai lemia tik viena priežastis – dažniau jį paskatina kelių veiksnių derinys. Dėl to ir sprendimas paprastai turi būti kompleksinis. Laiku pastebėjus pokyčius, atlikus reikalingus tyrimus ir parinkus tinkamą priežiūrą, galima sustabdyti procesą dar pradinėje stadijoje.
Plaukai yra ne tik išvaizdos, bet ir sveikatos atspindys. Įsiklausymas į organizmo siunčiamus signalus gali padėti išsaugoti jų tankį ir geriau pasirūpinti bendra savijauta.