Valerijonas (Valeriana officinalis) šimtmečius naudojamas kaip augalas, padedantis raminti centrinę nervų sistemą. Jo pavadinimas siejamas su lotynišku žodžiu valeo, reiškiančiu „esu sveikas“. Valerijono šakniastiebiai buvo pasitelkiami Europos ir Azijos tradicinėje medicinoje, o apie augalą rašė Plinijus Vyresnysis, Avicena ir Hipokratas. Istorinėse nuorodose minimas jo poveikis protui, organizmo stiprinimui ir moterų ligoms gydyti.
Kuo pasižymi valerijono šaknys?
Šakniastiebiuose ir šaknyse yra nuo 0,5 iki 2 proc. eterinio aliejaus, valerijono bei izovalerijono rūgščių, borneolio esterio, seskviterpenų, alkaloidų – valerino ir chatinino, taip pat glikozidų bei mineralinių medžiagų, įskaitant kalcį ir manganą.
Šių junginių visuma siejama su raminamuoju, spazmoliziniu ir migdomuoju poveikiu. Ji taip pat lemia specifinį augalo kvapą, kuris ypač traukia kates.
Kada vartojamas valerijonas?
Valerijono preparatai naudojami esant padidėjusiam nervingumui, nemigai, širdies ir kraujagyslių neurozei bei lygiųjų raumenų spazmams. Augalas taip pat gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė menopauzės simptomams ir virškinimo sutrikimams.
Liaudies medicinoje dažnai minimas toks režimas: valerijonas vartojamas 20 dienų, o tuomet daroma 10 dienų pertrauka. Vis dėlto konkrečią dozę ir vartojimo trukmę saugiau derinti su gydytoju arba vaistininku.
Kada reikėtų būti atsargiems?
Ilgai vartojant valerijoną gali atsirasti pripratimas, sumažėti darbingumas ar sutrikti virškinimo sistemos veikla. Kadangi valerijono preparatai gali didinti kraujo krešumą, atsargumas būtinas žmonėms, kuriems gresia trombozė, taip pat vartojantiems kraujo krešumą veikiančius vaistus.
Valerijono nereikėtų derinti su kitais stipriais raminamaisiais ar alkoholiu. Jo taip pat reikėtų vengti prieš operacijas. Pastebėjus nepageidaujamų reiškinių, vartojimą reikia nutraukti ir pasitarti su specialistu.
Kaip paruošti valerijoną?
Vaistinėms reikmėms naudojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie kasami rudenį arba ankstyvą pavasarį, nuvalomi ir 1–3 dienas apvytinami pavėsyje, o vėliau džiovinami ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje.
Vienu saugiausių paruošimo būdų laikomas šaltas užpilas:
- 1 arbatinį šaukštelį maltų valerijono šaknų užpilkite stikline šalto virinto vandens;
- palaikykite 4–5 valandas;
- nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės du kartus per dieną.
Karšti užpilai, ruošiami kartu su kitomis raminančiomis žolelėmis, gali būti vartojami nervams raminti. Tačiau žmonėms, sergantiems aritmija, jie gali netikti dėl didesnės širdies veiklos rizikos.
Valerijonas sode ir namuose
Specifinis valerijono kvapas patinka katėms, todėl į tai verta atsižvelgti augalų mylėtojams. Auginant valerijoną darže ar vazone, pirmosiomis dienomis po persodinimo augalą reikėtų saugoti nuo pernelyg intensyvios saulės. Jam taip pat būtina derlinga ir gerai drenuota dirva.
Tinkamai paruoštas ir saikingai vartojamas valerijonas gali būti natūralus pagalbininkas siekiant ramiau miegoti ir palaikyti nervų sistemos stabilumą.