Padidėjęs plaukų slinkimas dažnai paskatina ieškoti greitų sprendimų – nuo svogūnų sulčių iki įvairių kosmetinių priemonių. Vis dėlto dermatovenerologė Lina Martinėlė pabrėžia, kad plaukų retėjimą gali lemti daugybė skirtingų priežasčių: hormonų pokyčiai, stresas, mitybos trūkumai ar lėtinės ligos. Todėl prieš pradedant savarankišką gydymą svarbiausia išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta.
Kodėl rudenį plaukų gali iškristi daugiau?
Plaukai nuolat keičiasi pagal natūralų ciklą, kurį sudaro augimo, sustojimo, poilsio ir iškritimo fazės. Įprastai didžioji jų dalis yra augimo etape, tačiau stresą, ligas, vaistus ar sezonų kaitą patiriantis organizmas dalį plaukų gali perkelti į poilsio fazę.
„Manoma, kad sezoninį plaukų slinkimą lemia hormonų pokyčiai dėl šviesos poveikio, taip pat aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, temperatūra ar ultravioletinė spinduliuotė.
UV spinduliai pažeidžia plauko folikulą, todėl daugiau plaukų pereina į ramybės ir slinkimo fazes. Nors tiksli priežastis dar nėra iki galo aiški, tai gali būti evoliucinė adaptacija – papildomų plaukų netekimas arba organizmo pasiruošimas skirtingoms oro sąlygoms“, – dėsto medikė.
Tyrimai rodo, kad vasarą ir rudens pradžioje daugiau plaukų būna poilsio fazėje. Dėl to prasidėjus rudeniui jų gali natūraliai iškristi daugiau.
Retėjantys plaukai gali įspėti apie sveikatos sutrikimus
Ne visada plaukų slinkimas yra tik sezoninis reiškinys. Jis gali tapti vienu pirmųjų sisteminės ligos požymių, todėl užsitęsus ar ryškėjant problemai svarbu kreiptis į gydytoją.
„Viena pagrindinių priežasčių – skydliaukės sutrikimai, pavyzdžiui, hipotireozė ar hipertireozė. Kartais plaukų pokyčiai atsiranda anksčiau nei kiti endokrininiai simptomai, pavyzdžiui, svorio kitimai ar širdies ritmo sutrikimai. Plaukų slinkimas gali būti susijęs ir su kitais hormoniniais pokyčiais, pavyzdžiui, po nėštumo, menopauzės metu, esant policistiniam kiaušidžių sindromui ar hiperprolaktinemijai.
Juo gali pasireikšti ir kai kurios autoimuninės ligos, tokios kaip raudonoji vilkligė“, – aiškina gydytoja.
Norint nustatyti tikrąją priežastį, dažnai reikalingas nuoseklus medicininis ištyrimas.
Kokie tyrimai dažniausiai atliekami?
Tyrimų planas priklauso nuo konkretaus žmogaus situacijos, tačiau neaiškios kilmės plaukų slinkimo atveju dažniausiai vertinama:
- bendras kraujo tyrimas;
- geležies atsargos;
- skydliaukės funkcija;
- vitamino D, vitamino B12 ir cinko kiekis;
- esant uždegimo ar infekcijos įtarimui – CRB arba ENG rodikliai.
Gauti rezultatai padeda parinkti tinkamą gydymą: gali būti rekomenduojama koreguoti mitybą, atkurti geležies atsargas, koreguoti hormonų veiklą ar skirti kitą specializuotą gydymą.
Svogūnų sultys gali ne padėti, o sudirginti odą
Bandant sustabdyti slinkimą, žmonės neretai renkasi agresyvias ar nepatikrintas priemones. Gydytoja įspėja, kad tokie eksperimentai gali pakenkti galvos odai.
„Kita dažna klaida – agresyvių priemonių naudojimas. Per stiprus šampūnas, cheminės medžiagos ar liaudiškos priemonės, pavyzdžiui, svogūnų ar česnakų sultys, actas ar citrinos, gali sudirginti galvos odą, sukelti uždegimą ar net nudegimus.
Kai kurios natūralios priemonės, pavyzdžiui, rozmarinų aliejus, gali padėti plaukams tankėti, tačiau dauguma liaudiškų metodų neišsprendžia tikrosios problemos, ypač jei slinkimą sukelia geležies trūkumas, hormonų sutrikimai ar randinė alopecija“, – sako L. Martinėlė.
Be to, net ir natūralios medžiagos, naudojamos netinkamai ar per dideliais kiekiais, gali turėti toksinį poveikį.
Gydymui reikia laiko
Kai plaukų slinkimo priežastis yra grįžtama, jų tankį dažnai pavyksta atkurti pakoregavus mitybą, gydant skydliaukės sutrikimus ar atstačius geležies atsargas. Androgeninės alopecijos atveju gali būti taikomas ilgalaikis gydymas minoksidiliu, vyrams – finasteridu ar kitomis dermatologinėmis procedūromis.
„Žmonės dažniausiai tikisi greito rezultato ir įvairias priemones keičia kas dvi savaites. Tačiau dauguma moksliškai pagrįstų gydymo metodų ar priemonių, pavyzdžiui, minoksidilis, veikia tik po kelių nuolatinio vartojimo mėnesių“, – pabrėžia gydytoja.
Gydymo rezultatams taip pat svarbūs kasdieniai įpročiai: streso mažinimas, reguliarus miegas ir subalansuota mityba. Pastebėjus plaukų slinkimą, pirmiausia verta pasitarti su specialistu ir atlikti reikalingus tyrimus, o ne nuolat keisti savarankiškai pasirinktas priemones. Tik nustačius tikrąją priežastį galima pasirinkti tinkamą gydymą ir sumažinti papildomo galvos odos ar plaukų folikulų pažeidimo riziką.