Insultas išlieka viena dažniausių vyresnių nei 40 metų žmonių mirties ir ilgalaikės negalios priežasčių. Vis dėlto nemaža dalis rizikos veiksnių susijusi su tuo, kaip gyvename: kiek judame, ką valgome, ar kontroliuojame kraujospūdį ir ar reguliariai tikrinamės sveikatą. Mokslininkų vertinimu, tinkamai koreguojant gyvenseną ir laikantis prevencinių rekomendacijų, galima išvengti iki 80 proc. insultų.
Judėjimas turi tapti kasdienybės dalimi
Ilgas sėdėjimas ir nuolatinis pasyvumas gali būti susiję su kraujagyslių susiaurėjimu bei medžiagų apykaitos sutrikimais. Viena paprasta gairė – daugumą savaitės dienų skirti bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Tam tinka greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, darbai sode ar aktyvesnis namų tvarkymas. Svarbiausia ne vien treniruočių intensyvumas, bet ir pastovumas. Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, padeda mažinti kraujospūdį ir gerina cholesterolio profilį.
Kraujospūdį būtina stebėti
Hipertenzija laikoma vienu svarbiausių insulto rizikos veiksnių. Kadangi padidėjęs kraujospūdis dažnai nesukelia jokių juntamų simptomų, jo rodmenis reikėtų reguliariai tikrinti.
„Jei turėtume stebuklingą lazdelę ir galėtume išgyvendinti hipertenziją JAV, insultų sumažėtų net 60 %“, – sako dr. Anthony Kimas, Kalifornijos universiteto San Franciske insultų centro direktorius.
Pacientams patariama namuose turėti kraujospūdžio matuoklį, fiksuoti jo rodmenis ir, prireikus, laikytis gydytojo paskirto gydymo bei rekomenduojamų gyvensenos pokyčių.
Profilaktika padeda laiku pastebėti riziką
Reguliarūs sveikatos patikrinimai leidžia nustatyti padidėjusį cholesterolio ar gliukozės kiekį ir kitus galimus rizikos veiksnius. Anksti pastebėjus pokyčius, galima laiku pradėti gydymą ir pakoreguoti mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius.
Vertėtų neignoruoti gydytojo rekomendacijų, periodiškai atlikti kraujo tyrimus ir tikrinti širdies bei kraujagyslių sistemą.
Mityba, rūkymas ir alkoholis taip pat svarbūs
Kasdienis maistas daro įtaką kraujospūdžiui, cholesterolio kiekiui ir kūno svoriui.
Mityboje rekomenduojama mažinti sočiųjų riebalų, perdirbtų produktų, cukraus ir druskos kiekį.
- Dažniau rinkitės daržoves ir vaisius.
- Į racioną įtraukite žuvies, ankštinių bei pilno grūdo produktų.
- Venkite rūkymo ir kontroliuokite alkoholio vartojimą.
Šie įpročiai gali reikšmingai didinti insulto riziką, todėl jų kontrolė yra svarbi prevencijos dalis.
Insulto požymiai reikalauja skubios reakcijos
Insulto atveju laikas yra itin svarbus. Staigus rankos ar veido tirpimas, kalbos sutrikimas, galvos svaigimas ar netikėtas silpnumas gali būti šios būklės požymiai. Pastebėjus bent vieną iš jų, reikia nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos tarnybas.
Laiku pradėtas gydymas ir reabilitacija didina tikimybę pasveikti bei gali sumažinti ilgalaikes pasekmes.
Nors insulto rizikai įtakos turi amžius ir genetika, daugelį kitų veiksnių galima kontroliuoti. Nuolatinis fizinis aktyvumas, kraujospūdžio ir cholesterolio stebėjimas, subalansuota mityba bei profilaktiniai patikrinimai gali sumažinti insulto tikimybę iki 80 proc.