Pagirios – tik labiausiai pastebima alkoholio vartojimo pasekmė. Genetikas ir ilgaamžiškumo mokslų ekspertas dr. Vaidas Dirsė teigia, kad alkoholis veikia ir ląstelių lygiu: gali pažeisti DNR, spartinti biologinį senėjimą, skatinti uždegimą bei silpninti organizmo sistemas.
Alkoholis keičia biologinio senėjimo procesus
Pasak dr. V. Dirsės, viena iš galimų alkoholio pasekmių – DNR pažeidimai ir sutrikę jos taisymo mechanizmai. „Pirmiausia – gali būti pažeidžiama DNR ir trikdomi jos taisymo mechanizmai. Tiksliausias šiandien turimas biologinio amžiaus matas – epigenetinis laikrodis – rodo, kad žmonės, reguliariai vartojantys alkoholį, biologiniu požiūriu yra vyresni nei jų chronologinis amžius“, – teigia specialistas.
Epigenetinis laikrodis vertina chemines DNR žymes, kurios laikui bėgant kinta dėl amžiaus ir gyvenimo būdo. Alkoholio sukelti pokyčiai gali reikšti spartesnį senėjimo procesų „įrašymą“ molekuliniame lygmenyje.
Alkoholis taip pat trumpina telomerus – chromosomų galuose esančius apsauginius dangtelius. Trumpesni telomerai siejami su greitesniu ląstelių senėjimu ir didesne įvairių lėtinių ligų rizika.
„Trečia, alkoholis skatina lėtą, nuolatinį uždegimą, – įspėja ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas. – Tai tylus, bet nuolatinis procesas, kuris palaipsniui silpnina audinius ir organus. Prie to prisideda ir oksidacinis stresas, susilpnėjusi ląstelių energijos gamyba bei imuninės sistemos senėjimas. Visi šie procesai reiškia, kad alkoholis nėra „neutralus“ – jis aktyviai sendina organizmą.“
Ar egzistuoja nekenksmingas alkoholio kiekis?
Ilgą laiką buvo manoma, kad nedidelis alkoholio kiekis, pavyzdžiui, taurė raudonojo vyno, gali būti naudingas širdžiai. Vis dėlto platesni tyrimai tokios išvados nepatvirtina. 2018 metais medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtas didelės apimties tyrimas konstatavo: „saugiausia alkoholio dozė – nulis“.
Dr. V. Dirsė aiškina, kad anksčiau pastebėtas galimas apsauginis poveikis galėjo būti susijęs ne vien su alkoholiu. „Nedideli gėrėjai“ neretai turi ir kitų sveikatą palaikančių įpročių, todėl, atskyrus alkoholio poveikį nuo gyvenimo būdo veiksnių, jo įtaka vertinama kaip neigiama.
Mažinus vartojimą organizmas gali atsistatyti
Gera žinia ta, kad organizmas turi savireguliacijos gebėjimų, todėl dalis alkoholio sukeltų pokyčių gali atsistatyti vartojimą nutraukus arba gerokai sumažinus. „Tai viena labiausiai motyvuojančių žinių, kurias galiu perduoti“, – sako dr. V. Dirsė.
Pirmosiomis savaitėmis gali gerėti kraujospūdis, širdies ritmo variabilumas ir miego kokybė. Alkoholis trikdo REM miegą, todėl jo atsisakymas gali padėti atkurti šį procesą. Kepenys pasižymi regeneracijos gebėjimu, tad esant ankstyvai fibrozei reikšmingas atsistatymas gali vykti per 4–8 savaites.
Maždaug per 3 mėnesius dažnai pagerėja imuninė funkcija ir odos būklė. Per 6–12 mėnesių gali mažėti kai kurių onkologinių rizikų rodikliai. Smegenų atsistatymas vyksta lėčiau, tačiau ilgainiui gali gerėti sprendimų priėmimas ir kitos pažinimo funkcijos.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį mažinant alkoholio vartojimą?
Vaistininkas Ignas Popa primena, kad bandymai malšinti pagirias aspirinu ar kitais vaistais ne visada padeda. Kai kuriais atvejais tokios priemonės gali sustiprinti virškinimo trakto simptomus.
Žmonėms, kurie ilgą laiką vartojo alkoholį ir nusprendė jo gerokai sumažinti arba visiškai atsisakyti, reikėtų kreiptis į medikus bei priklausomybės specialistus. Nutraukus vartojimą gali pasireikšti nerimas, sutrikti miegas, pakisti širdies ritmas, o sunkiais atvejais galimos ir rimtesnės abstinencijos apraiškos. Individualus medicininis įvertinimas ir specialistų priežiūra padeda sumažinti komplikacijų riziką.
Taigi alkoholio atsisakymas ar aiškios jo vartojimo ribos nėra vien moralinis pasirinkimas. Tai gali būti konkretus žingsnis, padedantis lėtinti biologinio senėjimo procesus ir gerinti gyvenimo kokybę.