Kasdieniai pasirinkimai lėkštėje gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių būklei. Kardiologas M. Alo socialiniuose tinkluose išskyrė sviestą ir kitus sočiųjų riebalų gausius produktus, kurie, jo teigimu, didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir gali prisidėti prie arterijų užsikimšimo bei insulto rizikos.
Sočiųjų riebalų poveikis organizmui
„Kai kurie maisto produktai, kuriuos valgant, padidėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, užsikemša arterijos, kyla širdies priepuoliai, insultai, vystosi demenciją, periferinių arterijų, inkstų ligos ir visokios kitos problemos.“ Tokia gydytojo žinutė atkreipia dėmesį į ilgalaikio ir per didelio sočiųjų riebalų vartojimo pasekmes.
Mažo tankio lipoproteinai (MTL), dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu, laikomi vienu svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių. Šios ligos metu arterijų viduje kaupiasi apnašos. Tuo metu didelio tankio lipoproteinai (DTL), arba „gerasis“ cholesterolis, padeda iš organizmo pašalinti cholesterolio perteklių.
Kodėl gydytojas išskyrė sviestą?
„Sviestas iš esmės yra beveik gryni sotieji riebalai. Vartojant sviestą, padidėja „blogasis“ cholesterolis, pradeda kimštis arterijos“, – perspėjo gydytojas.
M. Alo teigimu, panašiai vertinami ir kiti produktai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų. Tarp jų jis paminėjo:
- sūrį;
- šoninę;
- taukinius;
- lydytą sviestą;
- kokosų aliejų;
- riebius kepsnius;
- vištienos odelę.
„Tas pats pasakytina ir apie kitus maisto produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų: sūris, šoninė, taukai, lydytas sviestas, kokosų aliejus, riebūs kepsniai, vištienos odelė. Visi jie didina „blogąjį“ cholesterolį ir sukelia širdies ligas“, – akcentavo M. Alo.
Ekspertai rekomenduoja kontroliuoti sočiųjų riebalų kiekį racione. Vyrams patariama per dieną jų suvartoti ne daugiau kaip 30 g, o moterims – ne daugiau kaip 20 g. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolis arba yra kitų rizikos veiksnių.
Kokie pokyčiai gali padėti?
Mažinant sočiųjų riebalų kiekį, į mitybą verta dažniau įtraukti riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą ar skumbrę, taip pat augalinius aliejus – alyvuogių ir rapsų.
Naudingais pasirinkimais laikomi ir pilno grūdo produktai, riešutai, sėklos, vaisiai bei daržovės.
Širdies ir kraujagyslių sveikatai svarbus ne tik maistas. Rekomenduojama bent 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, nerūkyti ir riboti alkoholio vartojimą. Geriausia vengti kasdienio alkoholio vartojimo.
Virtuvėje sviestą galima keisti alyvuogių arba rapsų aliejumi, rinktis liesesnius pieno produktus, dažniau valgyti žuvį ir ankštinius augalus. Tokie įpročiai ilgainiui gali sumažinti riziką, tačiau kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Kilus klausimų ar jau nustačius širdies ligą, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju arba kardiologu.
Profilaktika gali būti paprastesnė nei vėlesnis gydymas. Subalansuota mityba ir tinkamas gyvenimo būdas padeda mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.