Nuovargis, prastesnė savijauta ar besikeičianti nuotaika neretai siejami su hormonais. Vis dėlto Santaros klinikų gydytoja akušerė-ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė atkreipia dėmesį, kad vien hormonų tyrimai ne visada padeda paaiškinti moters savijautą. Jei mėnesinių ciklas reguliarus, profilaktiškai tikrinti hormonų kiekį dažnai nėra tikslinga.
Vieno tyrimo ne visada pakanka
Profesorės teigimu, hormonų veikimą lemia ne vien jų koncentracija kraujyje. Svarbu ir tai, kaip į hormonų svyravimus reaguoja moters smegenys, tačiau šių sudėtingų mechanizmų vienkartinis tyrimas neparodo.
„Turbūt yra mitas, kad išsitirsiu hormonus, sužinosiu, kad estrogeno yra per daug, progesterono – per mažai. Bet niekas nežino, kokios yra individualios svyravimo ribos. Tikrai netikslinga tirti hormonų kiekį, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus, nes šiandien dar niekas negali pasakyti, kaip tie subtilūs svyravimai veikia moters smegenų veiklą“, – paaiškino D. Ramašauskaitė.
Hormonų rodikliai priklauso nuo ciklo dienos, vartojamų kontraceptikų ir kitų sveikatos veiksnių. Todėl netinkamu metu atliktas tyrimas gali sudaryti klaidingą įspūdį apie organizmo būklę.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Nors įprastai visoms moterims atliekami profilaktiniai hormonų tyrimai nerekomenduojami, tam tikrais atvejais gydytojo konsultacija yra būtina. Į specialistą verta kreiptis, jei:
- staiga sutriko mėnesinių ciklas;
- mėnesinės tapo labai gausios arba skausmingos;
- jos ilgą laiką neatsiranda, kitaip tariant, pasireiškia amenorėja;
- kraujuojama tarp ciklų;
- vargina stiprūs priešmenstruaciniai simptomai;
- ženkliai pakito kūno svoris;
- slenka plaukai arba atsiranda vyriškų požymių.
Hormonų tyrimai taip pat gali būti reikalingi poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, arba įtariant endokrininę ligą.
Prof. D. Ramašauskaitė pabrėžia, kad svarbų vaidmenį turi ir šeimos požiūris į paauglių sveikatą: „Labai svarbu, kad mamos tą suprastų ir nevestų savo 15–16 metų dukrų pas ginekologą profilaktiškai, bet edukuotų, kas yra normalu“, – sakė D.
Ramašauskaitė.
Ciklo stebėjimas gali padėti pastebėti pokyčius
Norint laiku atkreipti dėmesį į sveikatos pokyčius, naudinga fiksuoti ciklo trukmę, menstruacijų gausumą ir pasikartojimo dažnumą. Tam gali tikti paprastas užrašų žurnalas arba patikima mobilioji programėlė.
Jeigu tyrimai vis dėlto atliekami, svarbu atsižvelgti į jų specifiką. Kai kuriuos hormonų rodiklius tikslinga matuoti konkrečiu ciklo metu: pavyzdžiui, FSH ir LH – ankstyvuoju folikulinio etapo laikotarpiu, o progesteroną – midluteininiame etape. Rezultatams įtakos gali turėti ir vartojami vaistai bei kontraceptikai.
Hormoninei pusiausvyrai taip pat svarbūs kasdieniai įpročiai: miegas, stresas, mityba, kūno masės indeksas ir fizinis aktyvumas. Prieš atliekant tyrimus verta įvertinti šiuos veiksnius ir pasitarti su šeimos gydytoju ar ginekologu, kada diagnostika būtų prasminga.
Jei ciklas reguliarus ir nėra ryškių sutrikimų, vienkartiniai hormonų tyrimai ne visada yra geriausias pirmas žingsnis. O atsiradus išvardytiems simptomams, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris parinks tinkamą diagnostiką ir gydymą.