Naujausi Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad daugiausia moterų Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. Antra pagal dažnumą priežastis – piktybiniai navikai. Šie rodikliai išryškina sritis, kuriose svarbios veiksmingesnės prevencijos priemonės ir didesnis gyventojų informuotumas.
Didžiausią dalį sudaro kraujotakos ligos
Pernai kraujotakos sistemos ligos buvo nustatytos kaip mirties priežastis 57,4 proc. moterų, o piktybiniai navikai sudarė 18,7 proc. visų moterų mirčių. Nors mirtingumas nuo kraujotakos ligų pastaruoju metu nuosekliai mažėja, moterų rodiklis išlieka aukštesnis nei vyrų.
„2025 metais 1 tūkst. moterų teko beveik 390 kraujotakos sistemos ligų atvejų, kai tarp vyrų šis rodiklis buvo mažesnis – apie 307 atvejus 1 tūkst. vyrų“, – pranešime nurodė Higienos institutas.
Tarp dažniausiai mirtį sukeliančių kraujotakos sistemos ligų institutas išskiria hipertenziją, cerebrovaskulines ligas, įskaitant insultus, širdies nepakankamumą ir trombozines komplikacijas. Rizikų gali kelti ir venų varikozė, susijusi su sunkesnėmis sveikatos problemomis. Daugiau susirgimų nustatoma 45 metų ir vyresnėms moterims, tačiau ligų daugėja ir tarp 18–44 metų amžiaus moterų.
Vėžio rodikliai skiriasi pagal gyvenamąją vietą
Tarp piktybinių navikų moterims dažniausiai mirtį lemia krūties ir gimdos kaklelio vėžys. Krūties vėžio mirtingumas didesnis miestuose – siekia apie 36,6 atvejo 100 tūkst. moterų. Gimdos kaklelio vėžio rodiklis aukštesnis kaimo vietovėse ir sudaro 10,1 atvejo 100 tūkst. moterų.
Tokius regioninius skirtumus gali atspindėti nevienodos prevencijos galimybės, diagnostikos įpročiai, gyvensena ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Prevencinėse programose dalyvauja ne visos tikslinės grupės
Ankstyva diagnostika ir dalyvavimas prevencinėse programose gali padėti sumažinti dalį sveikatos rizikų. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje pernai dalyvavo 76,3 proc. tikslinės grupės moterų. Krūties vėžio patikrose dalyvauja tik kiek daugiau nei pusė tikslinės grupės, o širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje pernai dalyvavo 33,6 proc.
tikslinės grupės moterų.
Netolygus aktyvumas rodo, kad vien informacijos sklaidos nepakanka. Reikalingos ir konkrečios priemonės:
- lengviau pasiekiami tyrimai;
- mobilūs patikros punktai mažesniuose miesteliuose;
- lankstesnis klinikų darbo laikas;
- aktyvesnis rizikos grupėms priklausančių moterų nustatymas.
Taip pat svarbu skatinti anksčiau matuoti kraujospūdį, kontroliuoti cholesterolio kiekį, informuoti moteris apie krūtų savitikrą ir priminti HPV vakcinacijos reikšmę.
Nors medicinos pažanga ir prevencinės programos prisideda prie bendro mirtingumo mažėjimo, duomenys rodo, kad gydymas ir prevencija turėtų būti dar geriau pritaikyti moterų poreikiams. Vertinant pagalbą svarbu atsižvelgti į amžių, gyvenamąją vietą ir socialinį statusą.