Netikėtai atsiradęs galūnės tirpimas, dvejinimasis akyse ar pasikeitusi eisena gali būti ne vien laikinas negalavimas. Tokie simptomai kartais tampa pirmaisiais išsėtinės sklerozės (IŠ) – lėtinės centrinės nervų sistemos ligos – požymiais.
„Tai yra klastinga liga”, – sako Santaros klinikų gydytoja neurologė Rasa Kizlaitienė. Išsėtinė sklerozė neretai diagnozuojama 20–40 metų žmonėms, todėl svarbu atpažinti ir ne itin ryškias ligos pradžios apraiškas.
Simptomai gali būti įvairūs
IŠ požymiai priklauso nuo to, kurioje centrinės nervų sistemos vietoje susiformuoja uždegiminiai židiniai. Dėl šios priežasties liga kartais supainiojama su kitomis autoimuninėmis ar neuromuskulinėmis ligomis.
Ankstyvuoju laikotarpiu gali pasireikšti:
- tirpimas arba nejautrumas vienoje kūno pusėje ar atskirose galūnėse;
- regėjimo sutrikimai, įskaitant vienos akies regos praradimą arba dvispalvumą;
- dvigubas matymas;
- koordinacijos ir pusiausvyros problemos;
- nuovargis;
- galvos svaigimas;
- pasikeitusi eisena.
Kai kurie simptomai trunka neilgai ir savaime praeina, todėl žmogus gali jų nesureikšminti. Vis dėlto net ir trumpalaikiai, netikėtai atsiradę požymiai turėtų būti įvertinti.
Genetikos ir vitamino D reikšmė
Nors genetinis polinkis sirgti išsėtine skleroze yra įrodytas, ligos išsivystymui įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai. Tyrimai vitamino D trūkumą sieja su didesne IŠ rizika bei aktyvesne ligos eiga.
Dėl to gydytojai rekomenduoja įvertinti vitamino D kiekį, o nustačius jo stoką – papildomai vartoti vitaminą prižiūrint šeimos gydytojui arba neurologui.
Kaip nustatoma ir gydoma išsėtinė sklerozė?
Diagnozuodami IŠ specialistai vertina ligos istoriją, atlieka neurologinį ištyrimą ir skiria instrumentinius tyrimus. Tarp jų – magnetinio rezonanso tomografija (MRI), cerebrospinalinio skysčio tyrimai, kuriuose ieškoma oligoklonalinių juostų, ir evokuotų potencialų testai.
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo greičiau galima pradėti ligą modifikuojantį gydymą.
Jis gali sumažinti atkryčių dažnį ir sulėtinti ligos progresavimą.
Nors visiškai išgydyti IŠ kol kas neįmanoma, taikomos ligą modifikuojančios terapijos, gydomi simptomai, pasitelkiama reabilitacija ir rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai. Pacientams patariama būti fiziškai aktyviems, mesti rūkyti, kontroliuoti stresą ir stebėti vitamino D kiekį.
Jeigu pasireiškė vienas ar keli iš šių požymių, jų nereikėtų ignoruoti. Konsultacija su gydytoju neurologu gali padėti išsiaiškinti simptomų priežastis ir laiku pradėti tinkamą stebėseną ar gydymą. Ankstyvas dėmesys ligos signalams gali reikšmingai prisidėti prie geresnės gyvenimo kokybės ir ligos valdymo.