Kraujo tyrimai, nustatantys su Alzheimerio liga siejamus biožymenis, gali padėti įvertinti ankstyvus rizikos požymius vidutinio amžiaus žmonėms. Žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime dalyvavo apie 1 300 žmonių nuo 53 iki 69 metų. Rezultatai parodė, kad tam tikri kraujyje aptinkami baltymų rodikliai gali būti susiję su vėlesniu pažintinių funkcijų silpnėjimu.
Ką parodė penkerių metų stebėjimas?
Tyrėjai daugiausia analizavo beta-amiloido ir tau baltymus. Maždaug 6 proc. dalyvių kraujyje buvo nustatytas padidėjęs šių baltymų kiekis. Tokie pokyčiai dažnai siejami su Alzheimerio ligai būdingų sankaupų formavimusi smegenyse.
Po penkerių metų būtent šios grupės dalyviams vidutiniškai labiau pablogėjo atmintis ir kitos kognityvinės funkcijos nei žmonėms, kurių biožymenų rodikliai buvo mažesni.
Padidėjusi rizika dar nereiškia ligos
Teigiamas kraujo tyrimo rezultatas nėra Alzheimerio ligos diagnozė ir nereiškia, kad liga neišvengiamai išsivystys. Su tyrimu nesusijusi klinikinė neuropsichologė Megan Glenn tai paaiškino taip: „Amiloidų kaupimasis smegenyse yra tarsi kuras, bet ne pati ugnis – jis sukuria sąlygas, bet negarantuoja progresavimo, nebent yra ir kitų veiksnių. Turime tiksliai išsiaiškinti, kas iš tų, kuriems pasireiškia ankstyvi biožymenų pokyčiai, iš tikrųjų susirgs demencija“.
Ankstyvas įvertinimas, anot specialistės, svarbus todėl, kad ligos pokyčiai gali prasidėti anksčiau, nei žmogus pastebi aiškius simptomus. „Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes iki to laiko, kai atminties praradimas ir kiti simptomai tampa akivaizdūs, smegenys jau būna patyrusios didelę, greičiausiai negrįžtamą žalą“.
Kaip tokie tyrimai galėtų būti naudojami?
Kraujo biožymenų tyrimai gydytojams ir pacientams galėtų suteikti daugiau informacijos apie riziką bei paskatinti anksčiau imtis sveikatai palankių veiksmų. Tarp jų gali būti:
- reguliarus fizinis aktyvumas;
- subalansuota mityba;
- kognityvinė veikla;
- geresnė lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas ir hipertenzija, kontrolė.
Vis dėlto tyrimo rezultatus būtina vertinti atsargiai. Klaidingai teigiamas arba neaiškus atsakymas gali sukelti nerimą, todėl prieš pradedant išsamesnį prevencinį ar diagnostinį procesą reikalingas klinikinis įvertinimas. Prireikus gali būti atliekami ir papildomi tyrimai.
Kokių atsakymų dar ieško mokslininkai?
Tolesni tyrimai turės padėti išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia perėjimą nuo biožymenų kaupimosi iki simptomų atsiradimo. Taip pat bus vertinama, kaip kraujo tyrimus geriausia pritaikyti kasdienėje medicinos praktikoje ir kokią įtaką jie galėtų turėti pacientų priežiūrai bei prevencijai.
Kol kas gydytojams rekomenduojama kiekvieno žmogaus situaciją vertinti individualiai, o tyrimo rezultatus aptarti su pacientu, aiškiai paaiškinant tiek galimą naudą, tiek šio metodo ribotumus.