Širdies ritmas gali kisti dėl fizinio krūvio, emocijų, streso ar nuovargio. Vis dėlto nereguliarus ar itin dažnas plakimas, ypač kartu su alpimu, dusuliu, krūtinės skausmu ar ryškiu silpnumu, nėra simptomai, kuriuos reikėtų ignoruoti. Birželio pradžioje minima Pasaulinė širdies ritmo savaitė primena, kad svarbu anksti pastebėti galimus sutrikimus ir laiku kreiptis pagalbos.
Pirmuoju žingsniu gali tapti pulso pasitikrinimas. Tačiau vien pojūčių ne visada pakanka suprasti, ar tai natūrali organizmo reakcija į krūvį ar stresą, ar galimas rimtesnis ritmo sutrikimas. Gydytojų komentarai ir keli praktiniai patarimai gali padėti įvertinti situaciją.
Ką gali reikšti širdies „peršokimai“
Žmonės širdies ritmo pokyčius dažnai apibūdina kaip „peršokimą“, „sustojimą“, „apsivertimą“ ar „plazdėjimą“. Tokie pojūčiai paprastai susiję su širdies elektrinio aktyvumo pokyčiais. Juos gali lemti ekstrasistolės arba kitos aritmijos: tam tikru momentu širdis susitraukia anksčiau, pakinta impulso plitimo greitis ar jo kelias. Dėl to žmogus gali pajusti staigesnį stipresnį dūžį arba trumpą pauzę.
– Daug žmonių bent kartą yra pajutę, kad širdis plaka ne taip, kaip įprasta: tarsi „peršoka“, „sustoja“, „apsiverčia“, staiga ima daužytis ar tampa nereguliari. Kaip medikai aiškina tokius pojūčius – kas iš tiesų tuo metu gali vykti širdyje?
– G.R.: Tokie „peršokimai“, „sustojimai“ ar „plazdėjimai“ dažniausiai yra širdies ritmo sutrikimų – ekstrasistolių ar kitų aritmijų, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimo ar plazdėjimo, – jutimas. Kitaip tariant, tam tikru momentu pakinta širdies elektrinis aktyvumas.
Požymiai, kurių nereikėtų nuvertinti
Ritmo pokyčius lydintys tam tikri simptomai gali būti vadinamieji „raudonieji signalai“. Skubios medicininės pagalbos reikėtų, jei žmogus alpsta arba jaučia, kad tuoj praras sąmonę, stipriai svaigsta galva, jaučia dusulį ar oro trūkumą, krūtinės spaudimą, skausmą, deginimą ar veržimą.
Taip pat svarbus signalas yra stiprus neįprastas silpnumas, šaltas prakaitas arba ramybės metu juntamas labai dažnas ar neįprastai lėtas pulsas.
– Kokie požymiai kartu su ritmo pokyčiais jau turėtų būti laikomi rimtesniu signalu – alpimas, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, stiprus silpnumas ar labai dažnas pulsas?
– G.R.: Klinikinėse rekomendacijose akcentuojami keli „raudoni signalai“, lydintys ritmo pokyčius: alpimas ar sąmonės netekimas, arba beveik alpimas; stiprus galvos svaigimas, nestabilumas, jausmas, kad tuoj bus prarasta sąmonė; dusulys, oro trūkumo pojūtis, ypač ramybėje ar naktį; krūtinės spaudimas, skausmas, deginimas ar veržimo pojūtis; stiprus, neįprastas silpnumas, šaltas prakaitas; labai dažnas arba žmogui neįprastai lėtas pulsas ramybės būsenoje, ypač jeigu jis kartojasi arba kartu jaučiami simptomai.
Kaip pasitikrinti pulsą ir stebėti simptomus
Pulsą rekomenduojama matuoti ramybės būsenoje. Du pirštus galima priglausti prie riešo arba miego arterijos ir dūžius skaičiuoti bent 30 sekundžių. Jei ritmas nereguliarus, tiksliau būtų skaičiuoti visą minutę.
Naudinga užrašyti:
- kada prasidėjo pojūtis ir kiek jis truko;
- ar kartu pasireiškė silpnumas, dusulys arba krūtinės skausmas;
- ką tuo metu valgėte ar gėrėte;
- ar vartojote alkoholį, kofeiną arba vaistus.
Išmanieji laikrodžiai gali padėti pastebėti ritmo pokyčius, tačiau jų rodmenys nepakeičia medicininės diagnozės. Jei yra tokia galimybė, verta užfiksuoti elektrokardiogramą. Standartinė 12 derivacijų EKG tebėra diagnostikos „auksinis standartas“, todėl gydytojui gali būti naudinga pateikti EKG įrašą arba išmaniojo įrenginio užfiksuotą epizodą.
Pasikartojant simptomams arba atsiradus „raudoniesiems signalams“, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ankstyvas ištyrimas gali sumažinti komplikacijų riziką ir nerimą, o kai kuriais atvejais padeda greitai nustatyti, kad sutrikimas nėra pavojingas.
Lietuvos kardiologų draugija primena: pažinkite savo širdies ritmą ir neignoruokite nerimą keliančių simptomų.