Demencijos diagnozė pakeičia ne tik sergančio žmogaus, bet ir visos šeimos kasdienybę. Artimieji dažnai susiduria su šoku, kalte, baime ir klausimu, kaip toliau rūpintis mylimu žmogumi. „Kasdien matau tas pačias akis – žmonių, kurie ką tik išgirdo skaudžią diagnozę ir nebežino, kaip gyventi toliau“, – sako Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Šv. Roko slaugos klinikos medicinos psichologė Elena Mėta Adejevaitė.
Demencija – ne viena konkreti liga
Demencija vadinamas įvairių būklių, pažeidžiančių smegenų funkcijas, rinkinys. Ji gali paveikti atmintį, mąstymą, kalbą, orientaciją ir gebėjimą atlikti kasdienes veiklas. Pasaulyje demencija diagnozuota daugiau nei 55 milijonams žmonių, o naujų atvejų nustatoma kas kelias sekundes.
Dažniausia demencijos priežastis yra Alzheimerio liga – ji sudaro apie 60–70 proc. atvejų. Tačiau ligą taip pat gali lemti kraujagysliniai pažeidimai, Lewy kūneliai ir kitos neurologinės priežastys. Didžiausias rizikos veiksnys yra amžius: rizika auga sulaukus 65 metų ir ypač padidėja vyresniems nei 85 metų žmonėms. Genetika taip pat turi įtakos, tačiau retai pati savaime tiesiogiai nulemia ligą. Moterys statistiškai dažniau serga Alzheimeriu, o vyrams dažnesnės kai kurios kitos demencijos formos.
1. Priimti kylančius jausmus
Sužinojus diagnozę, artimuosius gali užplūsti šokas, pyktis, kaltė, nerimas ir liūdesys. Tai natūralios gedėjimo reakcijos, todėl nereikėtų apsimesti, kad viskas gerai, ar stengtis bet kokia kaina išlikti „stipriems“.
Apie savo išgyvenimus verta kalbėtis su šeimos nariais, draugais ar specialistais. Taip pat gali padėti paramos grupės. Leidimas sau išjausti skirtingas emocijas ilgainiui suteikia daugiau jėgų rūpintis demencija sergančiu žmogumi.
2. Nepamiršti, kad slaugantis žmogus taip pat turi poreikių
Artimieji neretai prisiima visą atsakomybę už priežiūrą ir savo gerovę nustumia į antrą planą. Vis dėlto nuolatinė slauga be poilsio gali baigtis perdegimu.
Todėl laikinas atokvėpis nėra prabanga – tai būtina sąlyga, padedanti išsaugoti jėgas.
Pagal teisines galimybes slaugantieji gali gauti laikinojo atokvėpio paslaugas – iki 720 valandų per metus. Reguliarus poilsis padeda išlaikyti kantrybę ir emocinę pusiausvyrą, o kartu sudaro sąlygas kokybiškiau rūpintis sergančiuoju.
3. Išmokti bendrauti kitaip
Demencija keičia įprastą bendravimą, todėl nuolatinis žmogaus taisymas ne visada padeda. Daug svarbiau kurti emocinio saugumo jausmą: kalbėti lėčiau, rinktis paprastus sakinius, palaikyti akių kontaktą ir pokalbį nukreipti į pažįstamus bei malonius dalykus.
Pasimetimą gali mažinti pastovus dienos režimas ir aiški aplinka. Pagarbą bei orumą padeda išsaugoti galimybė rinktis, pavyzdžiui, pačiam nuspręsti, kuriuos drabužius vilkėti. Ryšį taip pat palaiko bendros veiklos: muzikos klausymasis, nuotraukų peržiūra ar dienoraščio skaitymas.
4. Ateitį aptarti iš anksto
Kol žmogus dar gali dalyvauti priimant sprendimus, svarbu pasikalbėti apie teisinius ir finansinius klausimus. Galimi sprendimai – išankstinis nurodymas, įgaliojimas arba pagalbos priimant sprendimus sutartis, patvirtinti notaro.
Tokie susitarimai padeda ateityje gerbti žmogaus valią ir interesus. Nors apie šiuos klausimus kalbėti nelengva, išankstinis planavimas gali suteikti daugiau ramybės ir sumažinti šeimai tenkančią naštą.
„Svarbiausia yra žinoti, kad jūs nesate vienas. Šv. Roko slaugos klinikoje, psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose, bendruomeniniuose šeimos namuose ir asociacijose dirba specialistai, kurie puikiai supranta jūsų išgyvenimus ir gali pasiūlyti nemokamas individualias ar grupines psichologo konsultacijas, emocinės pagalbos linijas bei savitarpio paramos grupes“, – sako psichologė.
Rūpinimasis savimi nėra savanaudiškas pasirinkimas. Ieškodami pagalbos, planuodami ateitį ir mokydamiesi naujo bendravimo būdo, artimieji gali geriau pasirūpinti ir savimi, ir demencija sergančiu žmogumi. Tokiose aplinkybėse meilė dažnai reiškia mokymąsi būti kantresniems ir išmintingesniems.