Antibiotikams atsparios bakterijos tampa vis rimtesniu iššūkiu šiuolaikinei medicinai. Dėl gebėjimo greitai prisitaikyti patogenai gali nereaguoti į vaistus, kurie anksčiau veiksmingai gydė infekcijas. Kasmet milijonai žmonių visame pasaulyje susiduria su bakterijomis, kurių įprasti antibiotikai nebeveikia.
Kuo pavojingos vadinamosios superbakterijos?
Superbakterijomis vadinami patogenai, įgiję atsparumą vienam ar keliems antibiotikams. Tokiais atvejais įprastas gydymas gali būti neveiksmingas, todėl tenka rinktis brangesnius vaistus, galinčius sukelti daugiau šalutinių reakcijų, arba taikyti sudėtingesnius gydymo metodus.
Atsparumo plitimą skatina netinkamas ir pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas, tam tikros žemės ūkio praktikos, nepakankama infekcijų kontrolė ligoninėse ir lėtas naujų vaistų kūrimas.
Didžiausią susirūpinimą keliantys patogenai
Pasaulio sveikatos organizacija ir kiti ekspertai išskiria bakterijas, kurių atsparumas gydymui kelia ypatingą nerimą. Tarp jų – šie 10 patogenų:
- Acinetobacter baumannii – atspari karbapenemams;
- Pseudomonas aeruginosa – atspari karbapenemams;
- Enterobacteriaceae šeima, įskaitant Klebsiella pneumoniae ir Escherichia coli – atsparios karbapenemams ir gaminančios ESBL;
- Staphylococcus aureus – meticilinui atspari MRSA;
- Enterococcus faecium – vancomicinui atspari VRE;
- Neisseria gonorrhoeae – atspari cefalosporinams ir kitoms antibiotikų grupėms;
- Mycobacterium tuberculosis – pasižyminti daugialige ir plačia atsparumo forma;
- Helicobacter pylori – atspari claritromicinui;
- Campylobacter rūšys – atsparios fluorochinolonams;
- Streptococcus pneumoniae – mažiau jautri penicilinui ir kitiems vaistams.
Poveikis pacientams ir sveikatos sistemai
Atsparios infekcijos gali apsunkinti ligos eigą, pailginti gydymą ligoninėje, padidinti išlaidas ir mirties riziką. Tokiems pacientams dažnai prireikia specialių gydymo protokolų, o ligoninėse būtina dar griežtesnė infekcijų kontrolė.
Sveikatos priežiūros sistemos taip pat turi investuoti į greitesnę diagnostiką ir prevenciją. Antibiotikams atsparios infekcijos mažina galimybes saugiai atlikti chirurgines operacijas ar taikyti imunodepresinius gydymo būdus, kai veiksminga infekcijų kontrolė yra ypač svarbi.
Kokių veiksmų reikia?
Su antibiotikų atsparumu galima kovoti tik taikant kelių lygių priemones. Svarbu atsakingai skirti ir vartoti antibiotikus, stiprinti infekcijų kontrolę ligoninėse, skatinti vakcinaciją ir diegti greitos diagnostikos sprendimus, kad gydymas būtų kuo tiksliau parinktas.
Taip pat būtinos paskatos moksliniams tyrimams ir naujų antimikrobinių medžiagų kūrimui. Pacientai prie šios problemos sprendimo gali prisidėti nevartodami antibiotikų be gydytojo nurodymo, laikydamiesi paskirtos gydymo trukmės ir skiepydami vaikus pagal skiepų kalendorių.
Jeigu problema nebus sprendžiama, gali sugrįžti laikai, kai net paprastos infekcijos keldavo mirtiną pavojų. Todėl būtina informuoti visuomenę, stiprinti sveikatos priežiūros sistemas ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su atsparumu antibiotikams.