Ciberžolė dažniausiai vertinama kaip prieskonis, suteikiantis patiekalams ryškią spalvą ir išskirtinį skonį. Vis dėlto pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama joje esančiam kurkuminui – medžiagai, kuri tiriama dėl galimo poveikio vėžinėms ląstelėms.
Teksaso medicinos centro duomenimis, kurkumino ekstraktai gali skatinti vėžinių ląstelių žūtį ir kartu apsaugoti sveikas ląsteles. Dėl to atlikta daugybė tyrimų, kuriuose nagrinėjamas kurkumino vaidmuo įvairių onkologinių ligų prevencijoje ir gydyme.
Galimas poveikis vėžinėms ląstelėms
Kurkuminas – geltonas ciberžolėje esantis pigmentas, priklausantis kurkuminoidų grupei. Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad šalyse, kuriose žmonės kasdien suvartoja apie 100–200 mg kurkumino, arba maždaug 1–2 arbatinius šaukštelius ciberžolės, kai kurios vėžio formos nustatomos rečiau.
Kurkumino poveikis aptariamas daugiau nei 2 tūkst. mokslinių tyrimų. Juose nagrinėjamos krūties, prostatos, kepenų, plaučių, gaubtinės žarnos, kasos ir kitų vėžio formų sąsajos su šia medžiaga.
Remiantis tyrimais, kurkuminas gali:
- slopinti vėžinių ląstelių augimą ir plitimą;
- skatinti apoptozę – užprogramuotą ląstelės žūtį;
- blokuoti angiogenezę, tai yra naujų kraujagyslių, maitinančių navikus, formavimąsi;
- mažinti metastazių riziką.
Kai kuriuose laboratoriniuose ir iš dalies klinikiniuose tyrimuose pastebėta, kad kurkuminas gali sustiprinti chemoterapijos poveikį, pavyzdžiui, gydant žarnyno vėžį. Vienas iš galimų skirtumų nuo kai kurių įprastų medikamentų yra tai, kad kurkuminas gali nepakenkti sveikoms ląstelėms.
Kaip pagerinti kurkumino įsisavinimą?
Ciberžolė geriau įsisavinama su maistu, tačiau natūraliame jos miltelyje kurkumino yra nedaug – maždaug 3 proc. produkto svorio. Todėl moksliniuose tyrimuose dažnai naudojami koncentruoti preparatai, kuriuose kurkumino kiekis yra gerokai didesnis ir neretai viršija 1 gramą.
Jeigu ciberžolė vartojama kaip prieskonis, rekomenduojama neviršyti 10 g per dieną. Vis dėlto net ir toks kiekis organizmui suteikia palyginti nedaug įsisavinamos aktyviosios medžiagos.
Kurkumino biologinį prieinamumą gali padidinti vartojimas kartu su riebalais, pavyzdžiui:
- alyvuogių aliejumi;
- avokadu;
- riebia žuvimi.
Įsisavinimą taip pat gali pagerinti juoduosiuose pipiruose esantis piperinas. Vaistinėse siūlomos ir pažangesnės kurkumino formos bei ekstraktai, skirti didesniam ir pastovesniam poveikiui.
Dozės skiriasi, todėl būtina gydytojo konsultacija
Įvairiuose tyrimuose naudotos kurkumino dozės labai skiriasi. Sergant storosios žarnos vėžiu, minimos 170–612 mg paros dozės, krūties vėžio atveju – apie 1 020 mg per parą, prostatos vėžio – apie 85 mg, plaučių vėžio – apie 255 mg. Tam tikrais atvejais nurodoma iki 1 260 mg per parą.
Tokias dozes vartoti galima tik suderinus su gydytoju ir prižiūrint specialistui. Kurkuminas neturėtų pakeisti įprastų onkologinio gydymo metodų. Nors kai kurie tyrimai rodo galimą jo ir chemoterapijos sinergiją, bet kokių papildų vartojimą būtina aptarti su onkologu ar kitu gydytoju.
Kurkuminas gali sąveikauti su vaistais, pavyzdžiui, antikoaguliantais. Jis taip pat gali būti netinkamas žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant tulžies takų problemas, arba nėštumo metu.
Taigi ciberžolė ir joje esantis kurkuminas laikomi perspektyviomis papildomomis priemonėmis, galinčiomis būti svarbios vėžio prevencijos ir gydymo tyrimuose. Tačiau jų vartojimas turėtų remtis klinikiniais duomenimis ir gydytojo rekomendacijomis.