Anafilaksija gali progresuoti per kelias minutes
Anafilaksija, dar vadinama anafilaksiniu šoku, yra ūmi ir gyvybei pavojinga padidėjusio organizmo jautrumo reakcija. Ji paveikia kelias organų sistemas – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, odos bei virškinimo. Simptomai gali pasireikšti praėjus vos kelioms minutėms po kontakto su alergenu, tačiau kartais reakcija išsivysto ir per kelias valandas.
Kaip atpažinti pavojingą reakciją?
Iš pradžių anafilaksija gali pasireikšti čiauduliu, akių paraudimu ar odos bėrimu, tačiau būklė greitai gali tapti kritinė. Dažniausi požymiai – dilgėlinė, niežulys, odos ar gleivinių patinimas, dusulys, švokštimas, stridoras, sumažėjęs kraujospūdis, alpimas ir kiti šoko simptomai.
Odos požymių ne visada būna. Anafilaksija gali pasireikšti vien kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimais, o tokiais atvejais pavojus yra ypač didelis.
Kas gali sukelti anafilaksiją?
Reakciją gali sukelti įvairūs alergenai. Tarp jų – maisto produktai, tokie kaip riešutai, kiaušiniai, žuvis ir pieno produktai, taip pat bičių ar širšių įkandimai, vaistai, pavyzdžiui, penicilinas, ir žiedadulkės.
Anafilaksija nėra itin reta būklė: vienas šaltinis nurodo, kad anafilaksinį šoką bent kartą patyrė maždaug vienas iš 300 europiečių. Į ligonines dėl šios būklės dažniau patenka vaikai.
Pirmosios pagalbos seka
Įtarus anafilaksiją, svarbu veikti nedelsiant:
- skambinkite skubiosios pagalbos telefonu 112;
- jeigu žmogus turi adrenalino injektorių, pavyzdžiui, „EpiPen“, padėkite jį susileisti į šlaunies raumenį;
- jei būklė negerėja, injekciją kartokite po 10–15 minučių;
- jeigu žmogus gali vartoti antihistamininius vaistus, jų taip pat galima duoti, tačiau jie nepakeičia adrenalino;
- nutraukite kontaktą su alergenu – pašalinkite maistą ar kitą reakciją sukėlusį veiksnį;
- atlaisvinkite veržiančius viršutinius drabužius ir užtikrinkite kvėpavimo takų praeinamumą.
Jeigu žmogų pykina, paguldykite jį ant šono, kad jis nepaspringtų. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, patikrinkite pulsą ir pradėkite gaivinimą: atlikite 30 krūtinės paspaudimų bei 2 įpūtimus.
Gaivinkite tol, kol atvyks medikai.
Kaip sumažinti riziką ateityje?
Žmonėms, kurie jau yra patyrę anafilaksiją, rekomenduojama nuolat su savimi turėti adrenalino injektorių ir aiškų veiksmų planą. Apie alergijos riziką verta informuoti artimuosius bei kolegas, o esant galimybei – atidžiai tikrinti maisto produktų etiketes.
Net ir pagerėjus savijautai, nukentėjusysis turi būti stebimas gydymo įstaigoje. Po pirmosios reakcijos praėjus kelioms valandoms gali pasireikšti biphasinė reakcija – anafilaksija gali atsinaujinti.
Greitas pagalbos iškvietimas, adrenalino panaudojimas ir laiku pradėtas gaivinimas yra svarbiausi veiksmai, galintys išgelbėti žmogaus gyvybę.