Daugiau nei 90 procentų sportuojančių žmonių daro judėjimo ar treniruočių klaidų. Ilgainiui jos gali sukelti skausmus ir traumas, todėl kineziterapeutas Saulius Paliūnis ragina į sportą žiūrėti sąmoningai ir neatsisakyti specialistų pagalbos. „Nesportuokite be galvos“, – pabrėžia jis, akcentuodamas ne tik gydymo, bet ir prevencijos svarbą.
Klaidos dažnai prasideda dar prieš treniruotę
Netinkamai pasirinktas fizinis krūvis ir nusistovėjusių sveikų įpročių stoka yra vienos dažniausių problemų priežasčių. Judėjimo kokybę taip pat prastina ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena ir vienpusiška veikla, pavyzdžiui, ilgas laikas prie kompiuterio. Tokios sąlygos silpnina mobilumą ir stabilumą.
Specialistas pastebi, kad žmogaus laikysena gali daug pasakyti apie jo įpročius. „Jei einate į teatrą ar į iškilmingą priėmimą, juk atitinkamai pasipuošiate. Tad kai ateinate pas kineziterapeutus, būkite išsitiesę. Taip parodysite, kad galite išlaikyti įprotį“, – sako S. Paliūnis.
Nuo ko pradėti sportuojant
Prieš pradedant treniruotes pradedantiesiems verta pasikonsultuoti su kineziterapeutu, o prireikus – ir kardiologu. Specialistas gali rekomenduoti reikalingus testus, padėti įvertinti kūno būklę ir nurodyti, kokių veiksmų imtis pirmiausia.
Toks pasiruošimas ypač svarbus žmonėms, turintiems senesnių arba palaipsniui besikaupiančių sveikatos problemų. Netaisyklinga eisena ar sutrikęs dubens stabilumas gali ilgainiui virsti nuolatiniais skausmais.
Per greitas krūvio didinimas gali pakenkti
Viena dažniausių klaidų – sportuoti be tinkamos priežiūros ir pernelyg greitai didinti krūvį. Raumenys neretai sustiprėja greičiau nei raiščiai ar sausgyslės, todėl siekis kuo greičiau treniruotis intensyviau gali baigtis plyšimais arba uždegimais.
Prieš fizinį krūvį taip pat nerekomenduojama atlikti statiškų tempimo pratimų. Atsargiai vertinamas ir spyruokliuojantis tempimas, kurio nauda jau ne kartą paneigta moksliniais tyrimais.
Saugios treniruotės pagrindas – tinkamas apšilimas
Prieš bėgimą ar kitą intensyvią veiklą rekomenduojama 10–15 minučių skirti dinaminiam apšilimui.
Tam gali tikti lengvas bėgimas ristele ir aktyvinantys pratimai konkrečioms raumenų grupėms.
Krūvį reikėtų didinti palaipsniui, stebėti savo pojūčius ir, kilus neaiškumų, kreiptis į kineziterapeutą. Jei treneris pastebi struktūrinių kūno pakitimų, svarbus abiejų specialistų bendradarbiavimas: kineziterapeutas padeda spręsti esamas problemas, o treneris toliau saugiai koreguoja treniruočių programą.
Kasdieniai įpročiai taip pat turi reikšmės
Viena pagrindinių šiuolaikinio gyvenimo problemų yra nejudėjimas. Ilgai sėdint svarbu keisti kūno padėtį, darbo aplinkoje įtraukti daugiau dinamikos ir atlikti tinkamus pratimus.
Prevencijai padeda nuolatinis savo kūno stebėjimas. Prireikus prie žmogaus gerovės gali prisidėti specialistų komanda – kineziterapeutas, treneris, psichologas ir dietologas. Jų tikslas nėra vien sumažinti skausmą: svarbu ugdyti sąmoningą požiūrį į sportą ir rūpintis ilgalaike sveikata.
Ne visada problemoms išspręsti reikia sudėtingų priemonių. Kartais pakanka pakeisti kasdienius įpročius: reguliariai keisti sėdėjimo padėtį, taisyklingai kelti svorius ar pašalinti nuolatinę apkrovą, pavyzdžiui, nebesinešioti piniginės vienoje kišenėje. Atidumas ir prevencija gali padėti išsaugoti sveikesnį sportavimą ilgą laiką.