Įsitikinimas, kad norint mažiau norėti saldumynų tereikia jų visiškai atsisakyti, gali būti pernelyg supaprastintas. Nauji moksliniai duomenys rodo, kad potraukiui saldžiam maistui įtakos turi ne vien jo vartojimo dažnis, bet ir genetiniai polinkiai, bendra mityba bei susiformavę įpročiai.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Mokslininkai pusę metų stebėjo 180 suaugusių žmonių. Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes: vieni valgė labai mažai saldaus maisto, kiti maitinosi įprastai, o trečiosios grupės nariai saldumynų vartojo gerokai daugiau.
Per šešis mėnesius tyrėjai vertino suvartojamo saldaus maisto kiekį, svorio pokyčius, bendrą kalorijų suvartojimą, gliukozės rodiklius kraujyje ir kitus sveikatos parametrus. Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“.
Saldumynų atsisakymas potraukio beveik nepakeitė
Rezultatai parodė, kad net ir gerokai sumažinus saldaus maisto kiekį daugumos dalyvių noras saldumynams beveik nepakito. Didesnis jų vartojimas taip pat nebuvo susijęs su stipresniu potraukiu.
Tarp skirtingų grupių nenustatyta statistiškai reikšmingų svorio, suvartojamų kalorijų ar pagrindinių rizikos rodiklių, pavyzdžiui, gliukozės kiekio kraujyje, skirtumų.
Pasibaigus tyrimui dalyviai gana greitai grįžo prie ankstesnių įpročių. Saldumynus riboję žmonės vėl pradėjo jų vartoti daugiau, o tie, kurie jų valgė gausiau, natūraliai sumažino kiekį.
Ką svarbu įvertinti aiškinant tyrimo rezultatus?
Šios išvados leidžia manyti, kad vien saldaus skonio vengimas nebūtinai užtikrina ilgalaikius elgsenos pokyčius. Vis dėlto tyrimas turi ribotumų: 180 žmonių imtis ir šešių mėnesių stebėjimo laikotarpis yra reikšmingi, tačiau ne galutiniai įrodymai.
Rezultatus galėjo paveikti ir savarankiškai pateikiamos informacijos netikslumai bei individualūs dalyvių skirtumai. Norui valgyti saldumynus įtakos gali turėti genetiniai polinkiai, emocinis valgymas, kasdieniai mitybos įpročiai ir socialinė aplinka.
Kaip saldumynų vartojimą mažinti praktiškai?
Specialistai siūlo vertinti ne vieną produktų kategoriją, o visą mitybą. Užuot taikius griežtą draudimą, galima rinktis nuosaikesnes strategijas:
- kontroliuoti porcijų dydį;
- rinktis sočius ir subalansuotus patiekalus;
- mažinti kaloringų gėrimų vartojimą;
- laikytis reguliaresnio valgymo režimo;
- atpažinti emocinio valgymo situacijas;
- ieškoti kitų malonumo šaltinių, galinčių sumažinti impulsyvų saldumynų pasirinkimą.
Taigi visiškas saldumynų atsisakymas ne visuomet yra veiksmingiausias sprendimas. Ilgalaikiams pokyčiams gali būti svarbesnis kompleksinis požiūris: geresnė mitybos kokybė, nuoseklus elgsenos keitimas ir, prireikus, profesionali pagalba.