Pečių, skrandžio ar galvos skausmą ne visada lemia vien fizinė problema. Nuolatinė įtampa ir emocijos taip pat gali paveikti organizmą, todėl psichosomatiniai simptomai dažnai išryškėja tose kūno sistemose, kurių žmogus negali sąmoningai kontroliuoti.
Emocinis krūvis atsispindi kūne
Gydytoja natūropatė Edita Jaskelevičienė teigia, kad kūnas apie negalavimus praneša įvairiais būdais – maudimu, skausmu ar traškesiu. Pasak jos, žmonės šiuos signalus neretai ignoruoja, o sustiprėjus skausmui renkasi tik vaistus, taip nuslopindami pasekmę, bet neieškodami priežasties.
„Mūsų kūnas nemoka kalbėti, todėl apie negalavimus jis išduoda įvairiais simptomais – traškesiu, maudimu ar skausmu. Ką mes tada darome? Šiuos pojūčius ignoruojame, kol labai neskauda, o kai suskausta, išgeriame vaistų nuo skausmo. Pasekmė užgesinama, o kaip su priežastimi – mūsų psichika, kuri šiuos skausmus per organus ir sukelia? Sąsajos tarp psichinės įtampos ir fizinių simptomų yra ne kažkokia naujamadiška idėja, nes psichosomatika, kaip medicinos sritis, jau seniai nagrinėja, kaip emocijos ir psichologinė įtampa veikia organizmą. Įdomu tai, kad fiziniai simptomai dažniausiai pasireiškia tose sistemose, kurių žmogus nevaldo valingai – širdies, kraujagyslių ir virškinimo, būtent dėl to streso metu pirmiausia ir „prabyla“ skrandis ar širdis, o ne, tarkime, ranka“, – sako gydytoja.
Tyrimai rodo, kad skirtingos emocijos gali sukelti skirtingus kūno pojūčius. Ilgai trunkanti įtampa gali silpninti imunitetą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Todėl svarbu vertinti ne tik simptomus, bet ir gyvenimo būdą, elgesio įpročius bei emocinę būseną.
Skrandis gali reaguoti į stresą
Virškinimo sistemos veiklą ypač veikia stresas. Gydytoja aiškina, kad tuomet organizmas įjungia evoliucinę „kovok arba bėk“ reakciją: kraujotaka iš virškinimo organų nukreipiama į širdį ir raumenis, nes galimo pavojaus metu virškinimas tampa ne toks svarbus.
Šis mechanizmas gali būti susijęs su skrandžio maudimu, uždegimo pojūčiu ar pasikartojančiais virškinimo sutrikimais. Simptomai neretai sustiprėja prieš sudėtingus susitikimus ar įtemptais gyvenimo laikotarpiais.
Kasdien gali padėti keli įpročiai:
- stebėti, kokios situacijos sustiprina negalavimus;
- valgyti ramiai ir nesinaudoti ekranais;
- prieš valgį kelis kartus giliai įkvėpti;
- laikytis pastovaus valgymo režimo;
- po valgio trumpai pasivaikščioti;
- skirti pakankamai laiko miegui.
Edita Jaskelevičienė taip pat pabrėžia kvėpavimo reikšmę. Ilgesnis iškvėpimas aktyvina klajoklį nervą ir padeda organizmui pereiti į „ilsėkis ir virškink“ būseną. Nervų sistemą, pasak jos, gali nuraminti ir niūniavimas.
Nuovargis ir miego rutina
Jei nuovargis nepraeina net po ilgesnio miego, jis gali būti susijęs su pakitusiu kortizolio kiekiu ir nervine įtampa. Gydytoja pažymi, kad kol ieškoma gilesnės priežasties, savijautai galima padėti ir paprastomis kasdienėmis priemonėmis.
Rekomenduojama valandą prieš miegą atsitraukti nuo ekranų, eiti miegoti panašiu metu, dieną rinktis vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą ir po pietų riboti kofeiną. Miego kokybę gali pagerinti ir du kiviai prieš miegą. Vis dėlto mėnesius trunkantis nuovargis yra priežastis kreiptis profesionalaus įvertinimo.
Pečių, sprando ir galvos skausmai
Pečių, kaklo ir galvos skausmą dažnai sustiprina kasdienė įtampa bei netaisyklinga laikysena. Pečiuose laikoma įtampa gali atspindėti ir emocinę naštą. Savijautą gali pagerinti dažnesnės trumpos pertraukos darbo metu, kaklo ir pečių tempimo pratimai bei vakare naudojami šilti kompresai.
Tačiau ilgai trunkančio skausmo nereikėtų vertinti vien kaip nuovargio pasekmės. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į emocinius ir gyvenimo būdo veiksnius, o prireikus pasikonsultuoti su specialistais.
Kūno siunčiamus signalus verta stebėti ir vertinti kartu su tuo, kas vyksta kasdienybėje. Simptomų ryšio su konkrečiomis emocijomis ar situacijomis atpažinimas, gyvenimo būdo pokyčiai ir specialistų pagalba gali padėti spręsti ne tik skausmo pasekmes, bet ir galimas jo priežastis.