Po darbų sode, ilgesnio lauko darbo ar aktyvaus savaitgalio nugaros maudimą žmonės neretai palaiko paprastu nuovargiu. Vis dėlto ne kiekvienas skausmas praeina savaime. Svarbu įvertinti, ar tai laikinas raumenų nuovargis, ar požymis, kad reikėtų kreiptis į gydytoją arba kineziterapeutą.
Krūvį didinti reikia palaipsniui
Viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių – per greitas grįžimas prie intensyvios fizinės veiklos po ramesnio laikotarpio. Kineziterapeutė Indrė Vaičiulytė teigia, kad staigus darbų tempo padidinimas gali paskatinti raumenų patempimus ir uždegimus.
„Kūnui neturi būti staigaus šoko – laipsniškas krūvio didinimas leidžia jam prisitaikyti ir sumažina traumų riziką. Taip pat svarbu skirti bent dešimt minučių tikslingam apšilimui, tam naudojant gumas ar mažus svorius, kol raumenys juntamai sušyla. Trumpo prasibėgimo tam nepakanka“, – „Vilnelės“ klinikų tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė“ kalbėjo I. Vaičiulytė, rašoma šios klinikos pranešime žiniasklaidai.
Vaistai ne visada išsprendžia problemą
Skausmui sumažinti dažnai pasirenkami nuskausminamieji vaistai. Jie gali trumpam palengvinti savijautą, tačiau nepašalina diskomforto priežasties. Atsargiai vertėtų rinktis ir internete siūlomus pratimus: judėjimas gali būti naudingas, bet per didelis ar netinkamas krūvis gali pabloginti situaciją.
„Svarbiausia taisyklė – klausyti savo kūno. Jei pratimas padeda sumažinti skausmą ar leidžia pasijusti geriau, jį galima daryti, tačiau jei kūnas protestuoja, reikėtų sustoti. Nežinant tikrosios priežasties, netinkamas judesys gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją“, – sako I. Vaičiulytė.
Požymiai, dėl kurių delsti nereikėtų
Į specialistą verta kreiptis, jei nugaros skausmas nepraeina ilgiau nei savaitę ar dvi. Per šį laiką raumenų patempimo sukelti simptomai paprastai turėtų pradėti silpnėti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus požymius:
- skausmas plinta į koją ar ranką;
- jaučiamas tirpimas arba „žaibavimo“ pojūtis;
- tam tikras judesys sukelia aštrų, stiprų skausmą;
- vienoje galūnėje sumažėja jėga arba pastebima asimetrija.
Tokie simptomai gali rodyti nervo pažeidimą ar mechaninę problemą, todėl juos reikėtų įvertinti išsamiau. Ypač nedelsti svarbu tuomet, kai sumažėja galūnės jėga arba išryškėja kūno asimetrija.
Ko tikėtis iš kineziterapijos?
Pirmiausia kineziterapeutas įvertina eiseną, laikyseną, raumenų jėgą ir stabilumą. Taip pat aiškinamasi, ar skausmas gali būti susijęs su užspaustu nervu. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, sudaromas individualus planas, į kurį gali būti įtraukti specialūs pratimai, manualinė terapija ir patarimai dėl kasdienių judesių.
Gydymo rezultatams svarbus ir paties paciento įsitraukimas. Pratimai, atliekami nuosekliai ir įtraukti į kasdienę rutiną, dažniausiai padeda pasiekti geresnį bei ilgiau išliekantį pagerėjimą.
„Skausmas tampa ne tik fizine, bet ir psichologine kliūtimi, kai pradedame bijoti pasilenkti ar paimti vaiką ant rankų. Verta savęs paklausti, ar tikrai norime gyventi su tokiais apribojimais, užuot ieškoję būdų vėl jaustis geriau“, – sako kineziterapeutė.
Po fizinio krūvio stebėkite kūno siunčiamus signalus, krūvį didinkite pamažu, o užsitęsus, plintant ar kasdienę veiklą stipriai ribojant skausmui kreipkitės pagalbos. Ankstyvas problemos įvertinimas ir tinkamas gydymas gali padėti greičiau grįžti prie įprasto aktyvumo.