Vitaminas C dažniausiai minimas kalbant apie imunitetą, o vitaminas D – apie kaulus, tačiau vitaminas K taip pat atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis reikalingas kraujo krešėjimui, padeda palaikyti kaulų ir kraujagyslių sveikatą, o pakankamas jo kiekis siejamas su mažesne demencijos, infarkto ir insulto rizika. Daug vitamino K galima gauti su kasdieniu maistu, ypač valgant žaliąsias daržoves ir kai kuriuos fermentuotus produktus.
Vitaminas K turi kelias formas
Vitaminas K nėra viena konkreti medžiaga – jis apima kelias junginių grupes. Filoquinonas, arba K1, daugiausia aptinkamas žaliosiose daržovėse. Menaquinonai, arba K2, randami fermentuotuose produktuose ir kai kuriuose gyvūninės kilmės maisto produktuose.
Šis vitaminas svarbus baltymų, reguliuojančių kalcio įsisavinimą kauluose, aktyvinimui. Jis taip pat padeda apsaugoti kraujagyslių sieneles nuo kalcio kaupimosi.
Galima nauda širdžiai ir smegenims
Gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad pakankamas vitamino K kiekis gali būti susijęs su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika bei geresne kognityvine funkcija vyresniame amžiuje.
Viena iš galimų priežasčių – vitamino K vaidmuo reguliuojant kalcio pasiskirstymą organizme. Kai kalcis mažiau kaupiasi kraujagyslėse, gali mažėti rizika, kad jis skatins aterosklerozę. Smegenų sveikatai taip pat gali būti svarbus tinkamas kaulų metabolizmas ir bendras uždegiminės būklės mažinimas.
Kokiuose produktuose yra vitamino K?
Daugiausia šio vitamino gaunama iš tamsiai žalių lapinių daržovių. Į mitybą verta įtraukti:
- špinatus;
- kopūstus ir lapinius kopūstus;
- garstyčių lapus bei salotas;
- brokolius;
- Briuselio kopūstus;
- petražoles ir kitas daržoves.
K2 vitamino formų šaltiniais laikomi fermentuoti produktai, ypač tradicinis japoniškas produktas natto. Jo taip pat yra kai kuriose sūrių rūšyse, raugintuose kopūstuose ir tam tikruose gyvūniniuose produktuose, pavyzdžiui, kepenyse, kiaušinių tryniuose bei kai kurioje mėsoje.
Kaip užtikrinti pakankamą kiekį?
Rimtas vitamino K trūkumas nėra dažnas, tačiau nepakankamą jo kiekį gali lemti mityba, kurioje mažai šviežių daržovių. Kad vitaminas būtų geriau įsisavinamas, lapines daržoves galima derinti su nedideliu kiekiu riebalų, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi ar avokadu.
Vartojantiems antikoaguliantus, tokius kaip varfarinas, svarbu prieš keičiant vitamino K kiekį mityboje ar pradedant vartoti papildus pasitarti su gydytoju. Šio vitamino kiekio pokyčiai gali paveikti vaistų veiksmingumą. Dažniausiai rekomenduojama pirmiausia rinktis subalansuotą mitybą, o papildus vartoti tik gydytojui patarus.
Taigi vitaminas K neturėtų būti pamirštas. Reguliarus žalumynų ir fermentuotų produktų vartojimas, įvairesnė mityba bei gydytojo konsultacija vartojant tam tikrus vaistus gali padėti palaikyti pakankamą šio vitamino kiekį ir prisidėti prie ilgalaikės širdies bei smegenų sveikatos.