Vos pusę minutės trunkantis pratimas gali suteikti svarbios informacijos apie vyresnio žmogaus fizinę būklę. Naujas mokslinis tyrimas parodė, kad gebėjimas per 30 sekundžių kelis kartus atsistoti nuo kėdės ir vėl atsisėsti yra susijęs su traumų, hospitalizacijos ir ankstyvos mirties rizika.
Per 10 metų stebėjimo laikotarpį dalyviai, atlikę mažiau pakartojimų, mirė gerokai dažniau nei tie, kurių rezultatai buvo aukštesni. Tyrėjų vertinimu, toks testas gali būti naudojamas kaip paprastas pirminis rizikos įvertinimo būdas.
Kaip buvo atliktas tyrimas?
Žurnale „Journal of Sports and Health Science“ paskelbtame tyrime dalyvavo 1 876 vyresni nei 65 metų žmonės. Vidutinis dalyvių amžius siekė 75 metus, o 56 proc. jų buvo moterys.
Mokslininkai vertino atsistojimo iš sėdimos padėties galią – kiek visiškų atsistojimų žmogus gali atlikti per 30 sekundžių. Atsižvelgiant į lytį, buvo nustatytos ribinės vertės: vyrams – 2,5 vato vienam kilogramui kūno svorio, moterims – 2,01 vato/kg.
Šių ribų nepasiekė maždaug 57 proc. tyrimo dalyvių. Žemesni rodikliai buvo susiję ne tik su didesniu mirtingumu, bet ir dažnesniais kritimais, lūžiais bei hospitalizacijomis.
Žemesni rodikliai siejosi su didesne traumų rizika
Žmonės, kurių atsistojimo iš sėdimos padėties galia buvo mažesnė, per dešimtmetį mirė iki dviejų kartų dažniau nei dalyviai, pasižymėję aukštesniais rezultatais.
- Moterys, kurių rodikliai buvo žemi, turėjo 3,2 karto didesnę klubo lūžio tikimybę ir 29 proc. dažniau buvo hospitalizuojamos.
- Vyrai su žemesne galia 73 proc. dažniau nurodė per praėjusius metus patyrę kritimą.
- Šių vyrų bet kokio tipo lūžio rizika buvo 86 proc. didesnė.
Tokios traumos neretai baigiasi gydymu ligoninėje ir komplikacijomis, tarp jų – plaučių uždegimu, sepsiu ar trombozėmis. Vyresnio amžiaus pacientams šias būkles gydyti sudėtingiau.
Kaip saugiai atlikti 30 sekundžių testą?
Tyrėjai rekomenduoja naudoti standartinę 17 colių, arba maždaug 43 centimetrų, kėdę be porankių.
Taip pat prireiks laikmačio ir asistento, kuris skaičiuotų pakartojimus bei pasirūpintų saugumu.
Testo metu reikėtų atsisėsti ant priekinio kėdės krašto, laikyti nugarą tiesią, pėdas padėti ant grindų, o rankas sukryžiuoti ant krūtinės. Įjungus laikmatį per 30 sekundžių reikia visiškai atsistoti ir vėl atsisėsti tiek kartų, kiek pavyksta.
Kaip pavyzdys nurodoma, kad 60–64 metų vyras turėtų atlikti apie 14 pakartojimų. Tuo metu 90–94 metų vyras būtų priskiriamas rizikos grupei, jei negalėtų atlikti bent 7 pakartojimų.
Ką daryti gavus žemą rezultatą?
Prastesnis testo rezultatas savaime nėra diagnozė, tačiau tokiu atveju rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba kineziterapeutu. Specialistas gali įvertinti raumenų jėgą, pasiūlyti kaulų tankio (BMD) tyrimą, peržiūrėti vartojamus vaistus, patikrinti pusiausvyrą ir namų aplinkos saugumą.
Traumų riziką gali padėti mažinti reguliarios jėgos bei pusiausvyros treniruotės, tinkamai subalansuota mityba ir, jei reikia, osteoporozės gydymas. Paprastas pusės minutės testas vyresniems žmonėms ir jų artimiesiems gali padėti anksčiau pastebėti fizinės būklės pokyčius ir laiku imtis prevencinių priemonių.