Įdegusi oda daugeliui atrodo patraukli ne tik vasarą, bet ir žiemą. Šokoladinis atspalvis gali vizualiai suvienodinti nedidelius odos nelygumus ir suteikti figūrai lieknumo, tačiau įdegis iš tiesų yra odos reakcija į ultravioletinę (UV) spinduliuotę. Net trumpas buvimas saulėje be apsaugos gali turėti ilgalaikių pasekmių.
„Daugelis siekia įgauti gražų įdegį visai užmiršdami, kad odą būtina apsaugoti nuo kenksmingų UV spindulių. Todėl griežtai sakau – būdami saulėkaitoje visada naudokite apsaugines priemones nuo saulės, net ir tada, kai oras už lango atrodo debesuotas. Taip apsisaugosite ne tik nuo baisių nudegimų, mirtinų odos ligų, bet ir nuo priešlaikinio senėjimo. Moterys taip stengiasi visais būdais išsaugoti jaunystę, tačiau pamiršta, kad jų taip pamėgtos saulės vonios tik dar greičiau priartina jas prie senėjimo“, – pasakoja profesionalios prancūziškos kosmetikos „Maria Galland“ ekspertė Diana Skomskė.
Odos tipas lemia apsaugos poreikį
Apsauga nuo saulės yra būtina, nes oda saugo organizmą nuo mechaninių pažeidimų, nudegimų, ultravioletinių spindulių ir infekcijų. Kad karštuoju metų laiku ji išliktų sveika ir graži, odą reikėtų prižiūrėti tiek prieš saulės vonias, tiek po jų.
Šviesaus gymio žmonės turi mažiau melanino pigmento, todėl jų oda yra jautresnė UV spindulių poveikiui. Kiekvienas turėtų žinoti savo odos tipą ir pagal jį pasirinkti apsauginę kosmetiką bei deginimosi trukmę.
Debesuotas dangus nuo UV spindulių neapsaugo
Vasarą saulė pavojingiausia nuo 11 iki 15 valandos. Tuo metu ultravioletiniai spinduliai yra intensyviausi ir gali sukelti stiprų odos nudegimą.
Manyti, kad apniukusi diena apsaugo nuo saulės, taip pat klaidinga. Debesys praleidžia reikšmingą dalį ultravioletinių spindulių – įprastai pro juos prasiskverbia nuo 40 iki 90 procentų UV spindulių. Todėl apsaugos priemonės reikalingos ir tada, kai saulė nėra matoma.
Kaip naudoti kremą nuo saulės
Renkantis apsauginį kremą svarbu įvertinti kelis dalykus:
- SPF reikšmę;
- platų UVA ir UVB spindulių spektrą;
- produkto galiojimo laiką.
Vykstant į šalis, kur saulė stipresnė, pavyzdžiui, Egiptą ar Turkiją, reikėtų rinktis didesnę apsaugą nei ilsintis Lietuvoje. Kremą būtina paskirstyti gausiai ir tolygiai likus mažiausiai 15–30 minučių iki išėjimo į saulę. Vėliau priemonę rekomenduojama pakartotinai tepti kas dvi valandas, taip pat po maudynių ar intensyvaus prakaitavimo.
Papildomai odą padeda apsaugoti drabužiai, plačiabrylė kepurė ir akiniai nuo saulės.
Pirmoji pagalba nudegus
Nudegusią odą pirmiausia reikėtų vėsinti. Tam gali tikti priemonės su alijošiumi ar pantenoliu. Kai oda nuraminama, patariama naudoti drėkinamuosius ir regeneruojamuosius kremus bei kaukes.
Nudegus odai prarandama drėgmė, todėl svarbu gerti daugiau skysčių. Jei atsiranda didelis pūslėjimas, stiprus skausmas ar karščiavimas, būtina kreiptis į gydytoją.
UV spindulių poveikis matomas ne iš karto
Neigiamas saulės poveikis gali išryškėti laikui bėgant. Nuolatinė UV spinduliuotė skatina odos senėjimą, raukšlių ir pigmentacijos atsiradimą, drėgmės praradimą bei elastingumo suardymą. Be to, didėja odos vėžio rizika.
Oda geriausiai apsaugoma derinant apsauginę kosmetiką, fizines priemones ir saulės vengimą pavojingiausiomis valandomis. Taip pat verta patikrinti kremų galiojimo laiką: dauguma jų po atidarymo tinkami naudoti apie 12 mėnesių.
Saikingas požiūris į saulę, nuosekli apsauga ir savo odos tipo žinojimas leidžia mėgautis įdegiu mažinant riziką sveikatai.