Sukatžolė: tradicinė pagalba širdžiai ir nervų sistemai

Sukatžolė, dar vadinama paprastąja sukatžole ar širdžių žole, nuo seno vertinama dėl galimo poveikio širdies veiklai ir raminamųjų savybių. Šis augalas tradicinėje medicinoje siejamas su širdies bei centrinės nervų sistemos stiprinimu.

Su širdimi susiję ir kai kurie sukatžolės pavadinimai kitose kalbose. Vokiečiai ją vadina „širdies panele“, o angliškuose pavadinimuose augalas minimas kaip „motina“. Manoma, kad lietuviškas vardas galėjo kilti iš tarmiško žodžio „sukata“, reiškiančio vargą ar sukimąsi. Senieji pasakojimai šį pavadinimą sieja su ligomis ir rūpesčiais.

Augalo vieta tradicinėje medicinoje

Gydomuosiuose žinynuose sukatžolė minima nuo XV amžiaus. Tradiciškai ji buvo vartojama „nuo širdies plakimo“, taip pat esant širdies ritmo sutrikimams, nerviniam išsekimui ir siekiant stiprinti bendrą širdies tonusą.

Suk atžolės arbata minima ir Lietuvos žolininkų bei kultūros žmonių pasakojimuose. Šis augalas būdavo auginamas ir vartojamas kasdien – jį rinkdavosi mokytojos, rašytojos bei kaimo šeimininkės.

Kokiais atvejais ji tradiciškai vartojama

Tradicinis sukatžolės vartojimas daugiausia siejamas su širdies ir nervų sistemos veikla. Teigiama, kad augalas gali padėti normalizuoti širdies ritmą, sustiprinti širdies susitraukimus, mažinti kraujospūdį ir raminti.

Sukatžolė taip pat minima kaip pagalbinė priemonė infarkto profilaktikai ir kardiasklerozei. Tradiciškai ji vartojama esant nervingumui, epilepsijai, skydliaukės sutrikimams, kosuliui ir bronchinei astmai.

Dažnai sukatžolė derinama su gudobele ir valerijonu. Šie augalai, kaip teigiama tradiciniuose apibūdinimuose, veikia skirtingu greičiu: valerijonas poveikį gali parodyti greičiau, o sukatžolės raminamasis poveikis išlieka ilgesnį laiką.

Kaip ruošiama ir kada reikalingas atsargumas

Dažniausiai ruošiama sukatžolės arbata. Vienas ar du arbatiniai šaukšteliai džiovintos žolės užpilami karštu vandeniu, palaikomi 10–15 minučių, o gėrimas vartojamas 2–3 kartus per dieną.

Tinktūra tradiciškai geriama po 20–30 lašų 2–3 kartus per dieną.

Šie kiekiai ir vartojimo būdai yra tradiciniai, todėl prieš vartojant sukatžolę verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių kraujospūdis žemas, nes sukatžolė gali jį dar labiau sumažinti. Be medicininės priežiūros augalo nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Žolelių poveikis gali sąveikauti su širdies veiklą reguliuojančiais vaistais ar raminamaisiais preparatais. Dėl to su gydytoju būtina pasikonsultuoti, jei vartojami tokie vaistai.

Sukatžolė laikoma tradicine vaistažole, naudojama širdies ir nervų sistemos srityse. Ji, kaip teigiama tradiciniuose apibūdinimuose, veikia lėčiau, tačiau ilgiau nei valerijonas, todėl abu augalai neretai vartojami kartu. Vis dėlto gydymą vaistažolėmis reikėtų derinti su sveikatos priežiūros specialistu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Donatas Petrauskis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *