Demencija keičia ne tik sergančio žmogaus kasdienybę, bet ir visos šeimos gyvenimą. Šis sutrikimas dažniausiai vystosi iš lėto, todėl pirmieji pokyčiai neretai palaikomi įprastais senėjimo požymiais. Specialistai pabrėžia, kad svarbu atkreipti dėmesį ne vien į atmintį, bet ir į elgesio, kalbos bei kasdienių įgūdžių pokyčius.
Pirmieji pokyčiai gali būti subtilūs
Demencijai progresuojant, pamažu gali keistis žmogaus asmenybė, interesai ir emocinės reakcijos. „Demencija žmogų užvaldo pamažu. Iš pradžių nyksta etiniai ir estetiniai įsitikinimai – tie bruožai, kurie žmogų skyrė iš kitų. Ypač nukenčia humoro jausmas. Vėliau sunyksta interesai, keičiasi emocijos, blėsta tokie jausmai kaip užuojauta ar pagarba“, – aiškina medikas.
Ankstyvoje stadijoje dažnai pamirštami neseniai nutikę įvykiai, nors senesni prisiminimai dar gali išlikti ryškūs. Vėliau sunkėja ir įprasti buities darbai. „Tačiau ilgainiui žmogui darosi sunkiau atlikti kasdienius darbus – net tuos, kurie nereikalauja mąstymo, pavyzdžiui, išsivirti valgio. Pamažu atsiranda kalbos sutrikimų, žmogus pamiršta paprastus žodžius, sinonimus. Raštas darosi nebesuprantamas. Sergantys demencija linkę kartoti tas pačias istorijas, ima jose painiotis, lėčiau suvokia daugelį dalykų“, – vardija K. Lanauskas.
Ligai progresuojant, gali sutrikti orientacija laike ir erdvėje, kisti nuotaika bei elgesys. „Vėliau tokie žmonės pradeda elgtis keistai – pavyzdžiui, vasarą apsirengia žieminiais drabužiais ar atvirkščiai. Mažėja gebėjimas sutelkti dėmesį į konkretų veiksmą, jiems tampa sunku palaikyti pokalbį, skaičiuoti pinigus. Be abejo, mes visi kartais pamirštame, kur pasidėjome daiktus, tačiau demencija sergančiam žmogui būdinga juos palikti neįprastose vietose, pavyzdžiui, raktą – šaldytuve, akinius – cukrinėje“, – pabrėžia K. Lanauskas.
Skirtingi demencijos tipai
Dažniausiai diagnozuojama Alzheimerio liga. Ji susijusi su degeneraciniais smegenų pokyčiais ir dažnai progresuoja nuolat.
Kraujagyslinė demencija atsiranda dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, todėl gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, po insulto.
Levi kūnelių ligai būdingos specifinės baltymų sankaupos, taip pat gali pasireikšti haliucinacijos ir nuotaikų kaita. Egzistuoja ir su ilgalaikiu alkoholio vartojimu susijusi demencija. Nutraukus alkoholio vartojimą, tokiais atvejais būklė gali iš dalies pagerėti.
Riziką gali didinti ir saldinti gėrimai
Demencijos rizikai įtakos gali turėti ir kasdieniai įpročiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingi. „Neseniai buvo tirta dar viena įdomi demencijos priežastis. JAV žurnale „Stroke“ publikuotas tyrimas parodė, kad vartojami dirbtinai saldinti gėrimai susiję su didesne demencijos rizika“, – sako K. Lanauskas.
Tyrimai rodo, kad kasdien vartojant dirbtinai saldintus gėrimus, per dešimtmetį demencijos rizika gali gerokai padidėti.
Diagnozei svarbu nustatyti priežastį
Demenciją diagnozuoja specialistas, įvertinęs paciento ligos istoriją, atlikęs neurologinius testus ir vaizdinius tyrimus. „Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kas sukėlė demenciją, nes kai kurių tipų demencijos gali būti pagydomos arba, parinkus tinkamą gydymą, jų simptomai gali tapti ne tokie pastebimi“, – pabrėžia pašnekovas.
Gydymo planas parenkamas atsižvelgiant į ligos tipą ir stadiją. Pradžioje gali būti rekomenduojami atmintį lavinantys pratimai ir gyvenimo būdo korekcijos. „Esant ankstyvai stadijai, rekomenduojama lavinti atmintį paprastais pratimais, patarti žmogui rašyti dienoraštį ar raštelius su svarbiomis pastabomis. Vėliau demencija sergančiam asmeniui skiriami įvairūs vaistai“, – sako K. Lanauskas.
Artimųjų vaidmuo slaugant sergantį žmogų
Kasdienėje priežiūroje svarbus ne tik gydymas, bet ir artimųjų bendravimas. „Artimieji privalo žinoti, kaip elgtis su šį sutrikimą turinčiais žmonėmis. Su ligoniu neverta ginčytis, nereikia kritikuoti jo pastangų, juo labiau – jų išjuokti. Būtina kantriai ir mandagiai paaiškinti situaciją, koreguoti jo elgesį, nemenkinti žmogaus asmenybės ir orumo. Juk toks elgesys – ligos pasekmė, o ji gali tykoti kiekvieno iš mūsų“, – pabrėžia K. Lanauskas.
Jeigu priežiūra namuose tampa pernelyg sudėtinga, specialistų konsultacijos ir specialios paslaugos gali pagerinti paciento būklę bei sumažinti šeimai tenkančią slaugos naštą.