Pirmieji demencijos simptomai neretai būna tokie nežymūs, kad juos lengva priskirti nuovargiui, stresui ar įprastoms su amžiumi susijusioms atminties spragoms. Artimieji pokyčius gali pastebėti tik vėliau, ypač jei su senjoru bendrauja retai arba dažniausiai telefonu. Toks bendravimas ne visuomet atskleidžia, kaip žmogus tvarkosi kasdienybėje.
Telefoninis pokalbis neparodo visko
Kalbėdamas telefonu žmogus gali sklandžiai atsakyti į klausimus, orientuotis pokalbio temoje ir išlaikyti įprastą bendravimo stilių. Tačiau tai dar nereiškia, kad jis geba savarankiškai pasirūpinti savimi ar tinkamai atlikti kasdienes užduotis.
„Pokalbio telefonu metu dažnai atrodo, kad viskas gerai: senjoras sklandžiai kalba, orientuojasi, išlaiko įprastą bendravimą. Tačiau nuolat nebūdami šalia, artimieji nemato, ar žmogus geba pasirūpinti savimi, ar nepasiklysta įprastoje aplinkoje, ar jo elgesys nesikeičia“, – pasakoja „Senjoro“ organizacijos vadovas Modestas Bastys.
Todėl svarbu neapsiriboti vien pokalbiais. Artimieji turėtų atkreipti dėmesį, kaip žmogus gamina maistą, tvarkosi, naudojasi namų apyvokos daiktais ir ar sugeba nuosekliai atlikti veiksmus nuo pradžios iki pabaigos.
Prieš nustatant demenciją būtina atmesti kitas priežastis
Laiku pastebėti sveikatos pokyčiai gali padėti pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Medicinos mokslų daktarė, gydytoja neurologė Rūta Kaladytė-Lokominienė pabrėžia, kad diagnozuojant demenciją pirmiausia būtina ištirti galimas grįžtamąsias būkles, kurios gali ją imituoti.
Tarp jų – mažakraujystė, vitamino B12 trūkumas, skydliaukės, kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai, depresija ir kitos psichikos ligos. Pažinimo funkcijoms įtakos taip pat gali turėti klausos ar regos problemos. Tinkamai gydant šiuos sutrikimus, pažinimo funkcijos kartais atkuriamos, o simptomai bent susilpnėja.
„Deja, kartais pacientai kreipiasi dėl demencijos, kai kognityviniai sutrikimai būna jau žymūs. Liga žmogui trukdo kritiškai vertinti savo simptomus, ypač jei jis gyvena vienas.
Tuo metu artimieji užmaršumą dažnai klaidingai palaiko natūraliu senėjimu, blogu charakteriu ar paprasčiausiu tingumu“, – pasakoja gydytoja R. Kaladytė-Lokominienė.
Į artimojo būklę verta atidžiau pažvelgti ir tada, kai atsiranda įtarumas, agresija ar staigus užsidarymas savyje, nors anksčiau žmogus buvo komunikabilus. Tokie elgesio pokyčiai gali būti signalas, kad reikalingas išsamesnis sveikatos įvertinimas.
Ką gali padaryti artimieji?
Norint laiku pastebėti sunkumus, naudinga vertinti ne tik tai, ką žmogus sako, bet ir jo veiksmus. Kasdienėse situacijose galima atkreipti dėmesį į kelis praktinius dalykus:
- Stebėkite veiksmus. Gamindami ar tvarkydamiesi kartu įvertinkite, ar žmogus geba išlaikyti veiksmų seką ir užbaigti pradėtą darbą.
- Pasikalbėkite su aplinkiniais. Kaimynai ar pažįstami kartais pastebi elgesio pokyčius, kurių retai matomi artimieji gali nepastebėti.
- Pasitelkite specialistus. Socialinės paslaugos namuose padeda ne tik buityje, bet ir leidžia nuolat stebėti žmogaus elgesį bei funkcionalumą.
Taip pat nereikėtų vengti kreiptis į šeimos gydytoją. Tai pirmasis profesionalus žingsnis, padedantis prireikus atlikti papildomus tyrimus arba gauti specialisto konsultaciją. Ankstyva diagnostika suteikia galimybę laiku pradėti gydymą, koreguoti vartojamus vaistus, keisti gyvenimo būdą ir kurti saugesnę socialinę aplinką.
Socialinė pagalba gali padėti išsaugoti savarankiškumą
M. Bastys atkreipia dėmesį, kad pagalbos priėmimą neretai apsunkina stigma. Kai kurie senjorai baiminasi, jog socialinės paslaugos reikš prarastą savarankiškumą. Vis dėlto pagalba namuose gali kaip tik padėti ilgiau išlaikyti galimybę gyventi savarankiškai.
Daugeliu atvejų tokios paslaugos būna iš dalies arba visiškai finansuojamos savivaldybės lėšomis. Todėl pastebėjus nuolat pasikartojančius, net ir nedidelius sunkumus, verta kreiptis į medikus bei apsvarstyti socialinių paslaugų galimybes.
Atidus kasdienės būklės stebėjimas, tinkamas ištyrimas ir laiku suteikta pagalba gali pagerinti ne tik demencijos požymių turinčio žmogaus, bet ir jo artimųjų kasdienybę.