Panevėžyje atliktas pirmasis masinis vaikų svorio tyrimas parodė, kad antsvorio ar nutukimo problema mieste yra gerokai didesnė nei vidutiniškai Lietuvoje. Ištyrus apie 11 tūkst. mokinių ir darželinukų nustatyta, kad su per dideliu kūno svoriu susiduria apie 30 proc. vaikų, o šalies vidurkis siekia maždaug 20 proc.
Didžiausias susirūpinimas – dėl 10–14 metų vaikų
Ryškiausia problema pastebėta tarp 10–14 metų amžiaus vaikų. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas antsvoris gali didinti riziką ateityje susirgti lėtinėmis ligomis, tarp jų – II tipo cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais.
„Gaila, bet tą vidurkį viršijo ir pasiekė apie 30 procentų“, – apie Panevėžio rodiklius sako Deimantė Garšvinskė.
Prie problemos prisideda nejudrumas ir mitybos įpročiai
Vaikų sveikatos priežiūros specialistė Jurgita Mikoliūnienė tarp pagrindinių antsvorio priežasčių įvardija mažesnį fizinį aktyvumą, ilgą laiką prie kompiuterių ir telefonų bei nesveiką mitybą. „Mažai juda, labai įnikę į kompiuterius, telefonus, nesveika mityba, greitas maistas“, – teigia ji.
Kasdieniams pasirinkimams įtakos turi ir vaikų aplinka. Netoli mokyklų esantys kioskai bei greitojo maisto vietos suteikia lengvą prieigą prie čipsų, kebabų, saldintų gėrimų ir energetinių gėrimų. Tokie produktai vaikų mityboje tampa įprasti.
Specialistų pastebėjimu, keičiasi ir vaikų požiūris į antsvorį. Jie ne visada patiria tokį socialinį spaudimą dėl išvaizdos, koks buvo jaučiamas anksčiau, todėl viršsvoris nebūtinai tampa kompleksų priežastimi ar skatina keisti įpročius. „Nebėra to grožio kulto, kaip anksčiau buvo prieš 10 metų“, – sako specialistė.
Namų aplinkos reikšmę atskleidžia ir vieno vaiko atsakymas į klausimą apie maisto pasirinkimą: „Mama nupirko“. Tai rodo, kad vaikų kasdieniai įpročiai didele dalimi formuojasi šeimoje.
Siūloma stiprinti mokyklų, šeimų ir gydytojų bendradarbiavimą
Gydytoja dietologė Virginija Vilemienė į situaciją žvelgia griežtai ir ragina problemą vertinti kompleksiškai.
„Sakau, pagalvokite, kaip dabar, jeigu jūsų vaikas pasiėmęs 5 kilogramus cukraus vaikšto arba visą paką – 10 kilogramų – pasiėmęs ir nešioja“, – situaciją iliustruoja ji.
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį į koordinacijos stoką, kurią apibūdina posakiu: „daug auklių, vaikas be galvos.“ V. Vilemienė siūlo savivaldybėje įsteigti struktūrinį vienetą, kuris koordinuotų vaikų mitybos, fizinio aktyvumo ir mokyklos bei šeimos bendradarbiavimo klausimus.
Tarp praktinių priemonių minimi:
- nuolatinis vaikų svorio ir sveikatos rodiklių stebėjimas;
- specialūs valgiaraščiai mokyklose;
- užimtumo programos pertraukų metu ir fizinio ugdymo pamokose;
- reguliarus ryšys su tėvais ir gydytojais.
D. Garšvinskė primena, kad antsvoris ir nutukimas nėra tas pats: „Antsvoris – kai per didelė kūno masė, o vėliau jau gali peraugti į nutukimą. Nutukimas jau yra diagnozė, liga, kai gali būti paskiriamas gydymas ne tik dieta, bet ir medikamentinis, nes tai rimta liga“.
Specialistų vertinimu, pokyčiams būtinos ilgalaikės programos ir politinė valia. Jose turėtų būti numatyta prevencija, vaikų bei šeimų švietimas, prieinama sporto infrastruktūra ir vaikams žalingų produktų platinimo ribojimas mokyklų aplinkoje. Tik suderintos savivaldybės, mokyklų, šeimų ir sveikatos priežiūros specialistų pastangos galėtų sumažinti vaikų antsvorio bei nutukimo mastą.