Dirbtinio intelekto pokalbių programos vaikams gali tapti ne tik mokymosi ar pramogų priemone, bet ir kasdieniu pašnekovu. Nors tokios technologijos suteikia greitą prieigą prie informacijos ir gali pasiūlyti emocinį palaikymą, specialistai įspėja, kad pernelyg didelis pasitikėjimas DI gali paveikti vaiko socialinę raidą, emocinę būklę ir saugumą.
Dirbtinis pašnekovas gali tolindinti nuo žmonių
Vaikų emociniai ir socialiniai įgūdžiai dar tik formuojasi, todėl ši auditorija yra ypač jautri technologijų poveikiui. „Vaikai yra itin jautri auditorija, nes jų emocinė ir socialinė raida dar tik formuojasi. Jei DI tampa pagrindiniu patarimų šaltiniu ar bendravimo partneriu, tai gali iškreipti jų santykį su realiu pasauliu“, – akcentuoja „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.
Pokalbių robotai dažnai sukurti taip, kad skambėtų empatiškai ir palaikančiai. Dėl to vaikui jie gali pasirodyti patikimesni už savo bendraamžius ar šeimos narius. Ilgainiui tai gali silpninti realius ryšius, apsunkinti konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymą ir didinti priklausomybės nuo ekrano riziką.
Emocinės būklės ir saugumo grėsmės
DI gebėjimas prisitaikyti prie vartotojo ne visada reiškia, kad jo atsakymai bus tinkami vaikui. „Pokalbių robotai yra suprogramuoti patikti vartotojui, todėl jie gali sustiprinti tam tikras emocines būsenas ar net probleminį elgesį. Vaikas gali pradėti labiau pasitikėti DI nei realiais žmonėmis, o tai ilgainiui gali skatinti socialinę izoliaciją“, – aiškina R. Liubertas.
Riziką kelia ir techniniai bei turinio aspektai. Vaikas gali gauti netinkamą ar klaidinančią informaciją, pasiekti amžiui nepritaikytą turinį. DI „haliucinacijos“, kai sistema netikslią arba išgalvotą informaciją pateikia kaip faktą, ypač pavojingos vaikams, kurie dar tik ugdo kritinį mąstymą. Ne mažiau svarbus ir privatumas: vaikų pateikti asmens duomenys gali būti saugomi, analizuojami ar naudojami tolesniems tikslams.
Sveikas santykis su technologijomis formuojasi tada, kai jos papildo realų gyvenimą, o ne jį pakeičia.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai?
Vaiko elgesio pokybius verta stebėti, nes laiku pastebėti signalai leidžia greičiau sureaguoti. Nerimą kelti gali šie požymiai:
- vaikas atsiriboja nuo draugų ar šeimos;
- be DI negali naudotis technologija ir dėl to tampa neramus;
- apie pokalbių robotą kalba taip, lyg tai būtų tikras žmogus;
- DI pateiktą klaidingą informaciją kartoja kaip faktą;
- su DI aptaria jautrias temas, pavyzdžiui, sveikatą ar emocines problemas;
- pasiekia netinkamą, vaikams nepritaikytą turinį.
Kaip vaikams padėti DI naudoti saugiau?
Ekspertai rekomenduoja technologijų naudojimą derinti su atviru pokalbiu šeimoje. Tėvams ir globėjams siūloma:
- Kalbėtis apie DI. Vaikams reikėtų paaiškinti, kaip veikia šios technologijos ir kodėl jų atsakymais negalima aklai pasitikėti.
- Ugdyti kritinį mąstymą. Svarbu skatinti informaciją tikrinti ir nelaikyti DI atsakymų absoliučia tiesa.
- Riboti naudojimo laiką. Aiškios taisyklės turėtų būti taikomos panašiai kaip naudojantis socialiniais tinklais ar kitais skaitmeniniais įrenginiais.
- Pasitelkti tėvų kontrolės įrankius. Tėvai turėtų stebėti, kaip ir kiek vaikai naudojasi DI platformomis.
- Mokyti saugoti duomenis. Vaikai neturėtų dalytis asmenine informacija, taip pat turėtų žinoti privatumo nustatymų svarbą.
- Skatinti gyvą bendravimą. Technologijos neturėtų pakeisti santykių su šeima ir draugais.
„DI gali padėti, bet jis neturėtų tapti pagrindiniu vaiko pasaulio elementu. Sveikas santykis su technologijomis formuojasi tik tada, kai jos papildo, o ne pakeičia realų gyvenimą“, – apibendrina R. Liubertas.
Atsakingas požiūris, vaiko elgesio stebėjimas ir nuolatinis dialogas šeimoje gali padėti sumažinti galimas grėsmes, kartu išsaugant DI naudą vaikų ugdymui bei kūrybiškumui.