Kai kurie santykiai gali tapti nuolatinio nuovargio, įtampos ar prastos nuotaikos šaltiniu. Psichologai išskiria septynis elgesio modelius, su kuriais susidūrus verta aiškiau nustatyti ribas, mažinti bendravimą arba gerai apgalvoti tolesnį ryšį.
1. Žmonės, kurie nuolat skundžiasi
Skųstis kartais yra visiškai normalu – sveikuose santykiuose turi būti vietos nusivylimui ir jausmų išsakymui. Tačiau problema kyla tada, kai nepasitenkinimas tampa pagrindiniu žmogaus bendravimo būdu. Tuomet pokalbiai ima sekinti ir neigiamai veikti jūsų savijautą.
„Žinoma, visi kartais skundžiasi. Sveikuose santykiuose yra erdvės išreikšti nusivylimą, o jausmų slopinimas neveda prie nieko gero. Problema prasideda tada, kai skundai tampa kažkieno asmenybės šerdimi. Tuomet kiekvienas pokalbis su tokiu žmogumi išsiurbia jūsų energiją ir sugadina nuotaiką“, – pridūrė autorius.
Jei nuolatinis negatyvumas ima veikti jūsų mąstymą ir nuotaiką, verta riboti kontaktą arba pokalbį ramiai nukreipti į galimus sprendimus.
2. Jūsų „ne“ nepaisantys žmonės
Asmeninės ribos padeda išsaugoti erdvę ir saugumo jausmą. Jas nuolat pažeidžiantis žmogus gali skambinti netinkamu metu, daryti spaudimą ar ignoruoti jūsų atsisakymą. Dėl to kyla stresas ir tenka nuolat būti budriam.
Santykiuose svarbi pagarba, todėl aiškiai pasakykite, ko nenorite, ir nuosekliai laikykitės savo sprendimų.
3. Nuolatinio chaoso ieškantys žmonės
Kai kuriems žmonėms nuolat reikia krizių, dramų ir aplinkinių dėmesio. Jie gali įtraukti kitus į savo problemas, paversdami juos gelbėtojais ar įvykių liudininkais. Ilgainiui toks bendravimas atima emocinę ramybę.
Pastebėję, kad vis dažniau įsitraukiate į nelaimes ir konfliktus, sumažinkite savo dalyvavimą arba pasiūlykite konstruktyvų pagalbos planą.
4. Negailestingi kritikai
Kritika gali būti naudinga, kai padeda augti ir išvengti klaidų. Tačiau ji tampa žalinga, jei nuolat menkina, griauna pasitikėjimą savimi ir nepalieka vietos tobulėjimui.
„Konstruktyvi kritika yra būtina; ji padeda augti ir išvengti klaidų.
Negailestinga kritika tik apkarpo jūsų sparnus. Laikui bėgant ji gali priversti jus abejoti savo sprendimais, įgūdžiais ir net vertybėmis“, – pabrėžė autorius.
Svarbu atskirti dalykišką grįžtamąjį ryšį nuo žeminančio elgesio ir neleisti, kad kito žmogaus vertinimai nuolat mažintų jūsų pasitikėjimą.
5. Viską paverčiantys varžybomis
Tokie žmonės kitų pasiekimus dažnai vertina kaip progą konkuruoti: lygina save su aplinkiniais ir sumenkina jų laimėjimus. Už tokio elgesio dažnai gali slėptis žema savivertė, tačiau tai nepanaikina jo poveikio žmogui, kuris nuolat jaučiasi nuvertinamas.
Jei bendravimas verčia jus nuolat gintis ar įrodinėti savo vertę, verta sumažinti kontaktą arba aiškiai nustatyti pokalbių ribas.
6. Nuolat meluojantys žmonės
Nuolatinis melas ir faktų iškraipymas pakerta pasitikėjimą bei trukdo kurti tikrą artumą. Santykiuose neturėtumėte būti priversti nuolat tikrinti, ar kitas žmogus sako tiesą.
„Kai santykiuose virstate detektyvu, tikras artumas neįmanomas. Niekas nebūna visada nuoširdus; visi kartais slepia, iškreipia ar pagražina. Tačiau jei nesąžiningumas tampa norma, verta pagalvoti, ar yra prasmės palaikyti tokius santykius“, – pridūrė autorius.
Tokioje situacijoje svarbiausia saugoti save ir, jei reikia, nutraukti žalingą ryšį.
7. Savo emocijas kitiems perkeliantys žmonės
Šie žmonės dažnai kreipiasi tik tam, kad išlietų savo jausmus, neatsižvelgdami į jūsų savijautą. Jei emocinis palaikymas tampa vienpusis, ilgainiui galite pasijusti išsekę.
Mokykitės pasakyti „ne“, pagalbai skirkite konkretų laiką ir nepamirškite atkurti savo energijos. Rūpinimasis kitu neturėtų reikšti, kad visiškai nepaisote savęs.
Ribos padeda apsaugoti emocinę savijautą
Atpažinti žalingą elgesį – tik pirmas žingsnis. Toliau svarbu aiškiai išsakyti savo poreikius, nustatyti ribas ir, kai būtina, padidinti atstumą. Jei vienam su tokiais santykiais susitvarkyti sunku, verta kreiptis į specialistą. Psichologas gali padėti rasti saugias ir veiksmingas emocinės apsaugos strategijas.