Išrašymas iš ligoninės po miokardo infarkto nereiškia, kad sveikimo etapas baigėsi. Priešingai, tuomet prasideda ilgesnis grįžimo į kasdienį gyvenimą procesas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka fizinis aktyvumas, gyvensenos pokyčiai ir specialistų priežiūra.
Kardiologinės reabilitacijos specialistė Kristina Kazlauskienė pabrėžia, kad vien vaistų ir poilsio dažnai nepakanka. Norint sumažinti sveikatos problemų pasikartojimo tikimybę, būtina nuosekliai keisti įpročius ir palaipsniui grįžti prie aktyvesnio gyvenimo.
Po išrašymo gali lydėti nerimas ir fiziniai simptomai
Po infarkto žmogus gali susidurti ne tik su fiziniais, bet ir emociniais sunkumais. „Daugelis žmonių jaučia nerimą, mirties baimę, išliekantį silpnumą, dusulį fizinio krūvio metu, padažnėjusį pulsą, nereguliarų arterinį kraujo spaudimą ar jo šuolius. Žmogui tenka keisti gyvenimo būdą, o tai tikrai nėra paprasta“, – sako gydytoja K. Kazlauskienė.
Tokie pojūčiai gali mažinti norą judėti ir trukdyti sugrįžti į įprastą ritmą. Specialistai rekomenduoja šias emocijas bei simptomus aptarti su sveikatos priežiūros specialistais ir mokytis juos valdyti, o ne visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo.
Vaistai svarbūs, tačiau jie nepakeičia gyvensenos pokyčių
Medikamentai padeda stabilizuoti rizikos veiksnius ir mažina komplikacijų tikimybę, tačiau širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermę taip pat būtina stiprinti reguliariu, tinkamai parinktu krūviu.
„Dažniausia klaida – nieko nedaryti ir tikėtis, kad viskas savaime susitvarkys. Vaistai ir poilsis labai svarbu, tačiau to neužtenka. Jei žmogus nekeičia gyvenimo būdo, liga dažnai sugrįžta“, – įspėja specialistė.
Fizinį aktyvumą reikėtų didinti palaipsniui
Po infarkto pradėti sportuoti savarankiškai ne visada saugu. Reabilitacijos pradžioje geriausia vadovautis gydytojo ir kineziterapeuto sudarytu planu arba dalyvauti kardioreabilitacijos programoje. „Širdies raumuo treniruojamas tik reguliariu darbu“, – pabrėžia K. Kazlauskienė.
Iš pradžių galima rinktis lengvas kasdienes veiklas: trumpus pasivaikščiojimus, lėtą važiavimą dviračiu ar lengvą plaukimą.
Trukmę ir intensyvumą reikėtų didinti palaipsniui, atsižvelgiant į savijautą. Orientacinė rekomendacija – 30–60 minučių fizinio aktyvumo bent tris kartus per savaitę, tačiau pradėti reikėtų nuo trumpesnių užsiėmimų.
Vėliau į reabilitacijos planą gali būti įtraukiami ištvermės ir jėgos pratimai. Jie padeda gerinti kraujotaką ir raumenų funkciją. Vis dėlto fizinio krūvio metu būtina stebėti organizmo siunčiamus signalus. Atsiradus stipriam krūtinės skausmui, sunkiam dusuliui, alpimui ar staigiam širdies ritmo sutrikimui, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Sveikimą papildo kiti kasdieniai sprendimai
Reabilitacija nėra vien mankšta ar pasivaikščiojimai. Atsigavimo laikotarpiu taip pat rekomenduojama:
- mesti rūkyti ir riboti alkoholio vartojimą;
- laikytis sveikos mitybos principų, rinktis daugiau daržovių, sveikų riebalų ir mažiau perdirbtų produktų;
- kontroliuoti kūno svorį;
- stresą valdyti atsipalaidavimo pratimais, psichologine pagalba ar palaikymo grupėmis;
- reguliariai lankytis pas kardiologą, stebėti vaistų vartojimą, kraujospūdį ir lipidų profilį.
Sveikimas po miokardo infarkto yra nuoseklus procesas. Kasdienės, net ir nedidelės pastangos dažnai būna naudingesnės nei retai atliekamas intensyvus fizinis krūvis. Specialisto konsultacija ir struktūrizuota reabilitacijos programa gali padėti saugiau grįžti į visavertį gyvenimą bei sumažinti pasikartojančių komplikacijų riziką.