Pakankamas vandens kiekis organizme gali turėti įtakos gliukozės koncentracijai kraujyje, tačiau vanduo nėra diabeto gydymas. Tinkama hidratacija ypač svarbi diabetu sergantiems žmonėms ir tiems, kurie priklauso rizikos grupėms, nes skysčių trūkumas gali paveikti matuojamus cukraus rodiklius ir medžiagų apykaitą.
Kas vyksta organizmui netekus skysčių?
Dietologė Sapna Peruvemba aiškina, kad dehidratavus organizmą kraujyje sumažėja vandens, todėl jame esantis cukrus tampa labiau koncentruotas. „Kai organizmas yra dehidratuotas, vandens kiekis kraujyje sumažėja, o tai reiškia, kad kraujyje esantis cukrus tampa labiau koncentruotas. Kadangi apie 92 % kraujo plazmos sudaro vanduo, net lengvas skysčių trūkumas gali sukelti pastebimą gliukozės kiekio padidėjimą“, – aiškina ji.
Specialistė Jamie Baham šį reiškinį lygina su vandens ir sirupo skirtumu: pakankamai hidratuoto žmogaus kraujas yra skystesnis, o geriančio per mažai – tirštesnis, todėl cukraus koncentracija jame gali būti didesnė.
Merilendo universiteto pateikiamais duomenimis, net lengva dehidratacija diabetu sergantiems žmonėms gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje 50–110 mg/dl. Dėl to skysčių trūkumas gali iškreipti tyrimų rezultatus ir daryti įtaką gydymo sprendimams, jei cukraus kiekis matuojamas organizmui esant dehidratuotam.
Ar vanduo gali sumažinti gliukozės kiekį?
Endokrinologė Victoria Finn pabrėžia, kad vandens poveikis turi aiškias ribas: „Vanduo yra naudinga priemonė medžiagų apykaitai palaikyti, tačiau jis nėra vaistas nuo padidėjusio cukraus kiekio kraujyje ir negali pakeisti insulino ar kitų vaistų.”
Vanduo gali padėti inkstams filtruoti ir su šlapimu pašalinti gliukozės perteklių. Jis taip pat veikia hormonus, tarp jų vazopresiną, dalyvaujantį gliukozės reguliavime. Vis dėlto vien skysčių vartojimas nesustabdys staigaus cukraus šuolio po valgio ir neišspręs ilgalaikės hiperglikemijos.
Žurnale Diabetes & Metabolic Disorders paskelbti tyrimai rodo, kad prieš valgį išgertas vanduo gali šiek tiek sumažinti gliukozės kiekį nevalgius žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu.
Todėl tai gali būti papildomas, praktiškas kasdienės cukraus kontrolės įprotis.
Dehidratacija ir diabetinė ketoacidozė
Diabetinė ketoacidozė (DKA) yra rimta būklė, dažniausiai susijusi su insulino trūkumu. „DKA išsivysto tada, kai organizmui trūksta insulino, kad galėtų panaudoti gliukozę energijai. Tuomet organizmas pradeda deginti riebalus, susidaro ketonai, kurie pavojingai rūgština kraują“, – aiškina Finn.
Endokrinologė pabrėžia, kad DKA sukelia pirmiausia insulino, o ne vandens trūkumas: „DKA pirmiausia sukelia insulino trūkumas, o ne vandens stygius. Kai prasideda ketonų gamyba, ją galima sustabdyti tik insulinu ir skubia medicinine pagalba“, – teigia ji. Vadinasi, tokioje situacijoje vanduo negali pakeisti skubios medicinos pagalbos.
Kiek skysčių reikėtų suvartoti?
Bendra rekomenduojama paros skysčių norma yra apie 2,7 l moterims ir 3,7 l vyrams, o maždaug 20 proc. šio kiekio gaunama su maistu. Praktiniu požiūriu moterims patariama išgerti bent apie 2 l skysčių per dieną, vyrams – apie 2,9 l. Tai padeda palaikyti skysčių balansą ir mažina tikimybę, kad gliukozės rodikliai bus paveikti dehidratacijos.
Šie kiekiai nėra vienodi visiems. Sutrikusią inkstų funkciją ar kitų sveikatos būklių turintys žmonės dėl tinkamo skysčių kiekio turėtų pasitarti su gydytoju.
Taigi vanduo gali padėti išvengti dehidratacijos sukeliamo gliukozės koncentracijos padidėjimo ir būti papildoma diabeto kontrolės priemonė. Tačiau jis nepakeičia insulino, kitų vaistų, gydymo plano ar medicininės priežiūros.