A kraujo grupė siejama su didesne insulto rizika iki 60 metų

Genetinių tyrimų duomenys rodo, kad kraujo grupė gali būti susijusi su insulto rizika jaunesniame amžiuje. Vis dėlto nustatyti skirtumai yra santykiniai, o papildoma absoliuti rizika išlieka nedidelė.

Ką parodė genetinių tyrimų analizė?

Mokslininkai apibendrino 48 genetinių tyrimų rezultatus. Į analizę pateko maždaug 17 tūkst. žmonių, insultą patyrusių nuo 18 iki 59 metų, ir beveik 600 tūkst. kontrolinės grupės dalyvių.

Rezultatai parodė, kad A kraujo grupės pogrupis A1 statistiškai reikšmingai siejamas su didesne ankstyvo insulto rizika. A kraujo grupės nešiotojams tikimybė patirti insultą iki 60 metų buvo maždaug 16 proc. didesnė. Tuo metu O1 genotipas buvo susijęs su apie 12 proc. mažesne rizika, o B kraujo grupė – su maždaug 11 proc. didesne rizika, nepriklausomai nuo amžiaus.

Skirtumas tarp jaunesnių ir vyresnių žmonių

Ryšys tarp A kraujo grupės ir insulto beveik nebuvo pastebimas vyresnių nei 60 metų žmonių grupėse. Tai leidžia manyti, kad insulto mechanizmai skirtingais gyvenimo tarpsniais gali skirtis.

Jaunesniame amžiuje insultas dažniau siejamas su tromboze – kraujo krešulių susidarymu. Vyresniems žmonėms svarbesnį vaidmenį dažniau atlieka ilgainiui besivystanti aterosklerozė. Viena iš hipotezių teigia, kad A kraujo grupės ryšį su didesne rizika gali paaiškinti krešėjimo faktorių variacijos ir didesnis polinkis formuotis trombams.

Ar reikėtų dėl to nerimauti?

Nors procentiniai skirtumai tyrime buvo statistiškai reikšmingi, tai nereiškia, kad A kraujo grupę turintys žmonės turėtų ypač dažnai tikrintis dėl insulto. Specialistai pataria daugiausia dėmesio skirti gerai žinomiems ir kontroliuojamiems rizikos veiksniams:

  • reguliariai matuoti kraujospūdį;
  • kontroliuoti cukrinį diabetą;
  • mažinti cholesterolio kiekį;
  • mesti rūkyti;
  • išlaikyti fizinį aktyvumą;
  • laikytis sveikos mitybos.

Reikia daugiau įvairesnių duomenų

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad išvadoms patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai, kuriuose dalyvautų įvairesnės populiacijos. Dabartinė analizė daugiausia paremta Šiaurės Amerikos, Europos ir kai kurių Azijos šalių duomenimis, o tik maždaug trečdalis dalyvių buvo ne europietiškos kilmės.

Didesnė etninė ir geografinė dalyvių įvairovė padėtų nustatyti, ar pastebėtas ryšys būdingas visoms populiacijoms, ar jam įtakos turi kiti genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Taigi A, ypač A1, kraujo grupė siejama su šiek tiek didesne insulto rizika iki 60 metų, tačiau svarbiausią vaidmenį išlieka gyvenimo būdas ir lėtinės ligos. Kilus klausimų dėl individualios rizikos, verta pasitarti su šeimos gydytoju arba gydytoju specialistu.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Ramūnas Kerbelis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *