Vilniaus Šv. Juozapo parapija Pilaitėje perspėja gyventojus dėl internete platinamų melagingų reklamų. Jose be leidimo naudojamas kunigo Ričardo Doveikos vardas ir atvaizdas, siekiant parduoti nepatikimus, o galimai ir pavojingus maisto papildus ar vaistus.
Parapija teigia, kad pastarosiomis savaitėmis žmonės vis dažniau kreipiasi norėdami išsiaiškinti, ar tokie pasiūlymai yra tikri. Vis dėlto dalis pirkėjų susisiekia tik jau užsisakę reklamuojamus produktus. Todėl gyventojai raginami išlikti budrūs ir informaciją tikrinti dar prieš atliekant užsakymą.
Kunigas su reklamuojamais produktais nesusijęs
Vilniaus Šv. Juozapo parapija paskelbė oficialų įspėjimą:
„DĖMESIO! Pastarosiomis savaitėmis vėl itin suaktyvėjo sukčiai, internete platinantys melagingas reklamas, kuriose neteisėtai naudojamas kun. Ričardo Doveikos vardas ir atvaizdas, neva reklamuojant įvairius vaistus ar sveikatos produktus. Beveik kasdien sulaukiame žmonių skambučių, kurie teiraujasi, ar ši informacija yra tikra. Deja, neretai kreipiamasi jau po to, kai sukčių siūlomas produktas būna užsakytas. Tai – MELAGYSTĖ IR SUKČIAVIMAS. Kunigas Ričardas Doveika neturi nieko bendro su jokiais vaistais ar maisto papildais, jų nereklamuoja ir nerekomenduoja. Prašome būti budriems: * nepasitikėkite tokiomis reklamomis; * nespauskite įtartinų nuorodų; * nieko neužsisakykite ir nepirkite. Jei tokį produktą jau įsigijote, jokiu būdu jo nevartokite.“
Parapijos žinutėje pabrėžiama, kad įtikinamai atrodanti reklama savaime nereiškia, jog siūlomas produktas yra patikimas. Nepatikrintų preparatų įsigijimas gali sukelti finansinių nuostolių, o jų vartojimas – sveikatos problemų.
Ką daryti pastebėjus įtartiną pasiūlymą?
Susidūrus su tokia reklama, rekomenduojama:
- nespausti įtartinų nuorodų ir nesisiųsti nežinomų failų;
- neužsisakyti bei nepirkti neaiškios kilmės ar sudėties produktų;
- neatskleisti banko duomenų nepatikimiems šaltiniams;
- nevartoti jau įsigyto produkto, jeigu jo kilmė ir sudėtis nėra aiškūs.
Jei prekė jau užsakyta, verta kuo greičiau kreiptis į pardavėją dėl jos grąžinimo.
Jeigu įmanoma, apie situaciją reikėtų informuoti banką ir pasirūpinti mokėjimo apsauga. Apie sukčiavimą taip pat galima pranešti policijai, vartotojų teisių apsaugos institucijoms ir socialinių tinklų administracijoms. Pranešimą pravartu papildyti turimais įrodymais – ekrano nuotraukomis, pirkimo kvitais ir kita informacija.
Ragina kritiškai vertinti informaciją internete
Šis atvejis atkreipia dėmesį į platesnę dezinformacijos ir internetinių apgavysčių problemą. Didėjant interneto vartotojų skaičiui, daugiau žmonių susiduria su melaginga informacija ir ne visada geba ją atskirti nuo patikimų šaltinių. Rizika gali būti ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat jauniems vartotojams, kuriems trūksta patirties kritiškai vertinti reklamą.
Parapija ragina atidžiai tikrinti reklamos šaltinius, perspėti artimuosius apie pastebėtas apgaules ir nesivadovauti vien reklamos įtaigumu. Bendras gyventojų, institucijų ir bendruomenių budrumas gali padėti mažinti sukčiavimo bei dezinformacijos plitimą internete.