Kasmetinės atostogos skirtos tam, kad darbuotojas visiškai atsitrauktų nuo darbo ir atkurtų jėgas. Vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai atostogaujantis žmogus sulaukia skambučių, žinučių ar prašymų skubiai išspręsti įmonės problemas. Kyla klausimas, ar tokiais atvejais darbuotojas privalo būti pasiekiamas ir ar darbdavys gali jį vienašališkai susigrąžinti į darbą.
Atostogos – laikas, skirtas poilsiui
Kasmetinių atostogų tvarką nustato Darbo kodeksas. Jame numatyta, kad tai yra nuo darbo laisvas laikas, skirtas darbuotojui pailsėti. Kiekvienas darbuotojas bent kartą per darbo metus turi pasinaudoti teise į atostogas, o dirbant penkių darbo dienų savaitę viena atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Už šį laikotarpį darbuotojui privalo būti išmokėti atostoginiai.
Teisininkai pabrėžia, kad atostogos nėra vien įrašas darbo grafike. Darbuotojas tuo metu turi realiai ilsėtis, todėl teisės aktai nenustato pareigos nuolat tikrinti darbo komunikacijos ar būti pasiekiamam darbdaviui.
Ar reikia atsakyti į skambučius ir žinutes?
Darbdavys atostogų metu gali paskambinti ar parašyti, pavyzdžiui, pasiteirauti, kur rasti konkretų dokumentą. Toks trumpas informacinis klausimas savaime nebūtinai laikomas darbu, jeigu darbuotojui nereikia imtis papildomų užduočių.
Kitokia situacija susidaro tada, kai darbuotojo prašoma rengti dokumentus, dalyvauti susitikimuose, spręsti darbo problemas ar nedelsiant reaguoti į „skubius“ pavedimus. Valstybinė darbo inspekcija nurodo, kad atostogaujantis darbuotojas neprivalo vykdyti tokių prašymų ir atsakyti į darbdavio pranešimus.
Nuolatiniai priminimai apie pareigas, reikalavimai būti prisijungusiam ar spręsti neatidėliotinus klausimus trikdo poilsį ir gali pažeisti darbuotojo teisę į kasmetines atostogas.
Atšaukti atostogas galima ne vienašališkai
Darbuotojo grįžimo iš atostogų anksčiau gali būti prašoma dėl objektyvių ir skubių aplinkybių, kurios reikšmingai veikia įmonės veiklą. Tačiau vien tokios aplinkybės nesuteikia darbdaviui teisės savarankiškai pakeisti darbuotojo atostogų.
Pagal teisės aktus ir teismų praktiką dėl atostogų trukmės ar jų pakeitimo darbdavys turi tartis su darbuotoju ir gauti jo raštišką sutikimą. Vadinasi, atostogos oficialiai gali būti pakeistos arba nutrauktos tik šalių susitarimu.
Vienašališkas atšaukimas gali būti vertinamas kaip Darbo kodekse įtvirtintų principų pažeidimas. Net ir susiklosčius skubiai situacijai, kasmetinis poilsis neturėtų būti paverčiamas darbo laiku, nes poilsis būtinas darbuotojo sveikatai ir darbingumui.
Kaip elgtis, jei poilsis trikdomas?
Darbuotojui verta išsaugoti visus su tokiomis situacijomis susijusius įrodymus: žinutes, elektroninius laiškus, skambučių išklotines ar garso įrašus, kuriuose išsakomi reikalavimai dirbti atostogų metu.
Jeigu darbuotojas nesutinka nutraukti atostogų, apie tai darbdavį rekomenduojama informuoti raštu, aiškiai nurodant, kad jis naudojasi teise į poilsį. Jei dėl atsisakymo grįžti į darbą grasinama drausmine nuobauda ar atleidimu, galima kreiptis į teisininkus arba Darbo ginčų komisiją.
Darbo santykiuose svarbus ne tik teisės aktų laikymasis, bet ir sąžiningas abiejų šalių elgesys. Darbdavys neturėtų piktnaudžiauti skubos argumentu, o darbuotojas turi atsakingai vykdyti susitartas pareigas darbo metu.
Taigi kasmetinės atostogos yra ne formalumas, o darbuotojo teisė į tikrą poilsį. Darbdavys negali reikalauti, kad žmogus nuolat dirbtų ar būtų pasiekiamas, o atostogų pakeitimas galimas tik darbuotojui su tuo sutikus.