Seimas atsisakė 2022 metais priimtų reikalavimų, kurie būtų sugriežtinę perėjimą iš dešimtos į vienuoliktą klasę. Todėl dešimtokams, norintiems tęsti mokslus vienuoliktoje klasėje, netrukus nebus taikoma numatyta papildoma Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) išlaikymo sąlyga.
Šis sprendimas priimtas dar iki tol, kol naujieji reikalavimai turėjo įsigalioti. Už jį balsavo 66 Seimo nariai, prieš pasisakė vienas parlamentaras.
Kokia taisyklė buvo numatyta?
2022 metais priimtos Švietimo įstatymo pataisos numatė, kad iš dešimtos į vienuoliktą klasę pereinantys mokiniai turės išlaikyti PUPP ne žemesniu nei ketvertu. Tokia tvarka buvo siejama su siekiu įsitikinti, kad mokiniai, pradėdami aukštesnio lygio mokymąsi, turi pakankamą žinių pagrindą.
Vis dėlto šios prievolės vėliau atsisakyta. Sprendimą lėmė siekis nesukurti pernelyg griežto barjero mokiniams ir išlaikyti daugiau lankstumo švietimo sistemoje, atsižvelgiant į skirtingas mokinių galimybes bei mokymosi tempą.
Daugiau lankstumo mokiniams ir mokykloms
Griežto pereinamumo reikalavimo atsisakymas suteikia mokiniams daugiau galimybių tęsti ugdymą. Švietimo aplinkoje jaunuoliai susiduria su įvairiais iššūkiais, tarp jų – psichologine įtampa ir besikeičiančiomis mokymosi sąlygomis. Todėl lankstesnė tvarka vertinama kaip galimybė neapriboti jų mokymosi kelio vien dėl formalaus kriterijaus.
Toks sprendimas taip pat leidžia mokykloms daugiau dėmesio skirti individualiam mokinių ugdymui. Atsižvelgiant į skirtingus mokymosi tempus, galima siekti išlaikyti mokinių motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais, o pereinant į kitą klasę jų nepašalinti iš ugdymo proceso vien dėl nustatyto formalaus reikalavimo.
Švietimo sistemos kryptis
Švietimo sistema keičiasi kartu su visuomenės poreikiais ir ugdymo samprata. Šiuo atveju sprendimu siekiama suderinti pagrindiniam išsilavinimui keliamus kokybės lūkesčius su mokinių interesais ir skirtingais akademiniais gebėjimais.
Pagrindinis ugdymas turi suteikti bazinių žinių ir gebėjimų, tačiau mokiniai mokosi nevienodu tempu. Todėl siekis užtikrinti ugdymo kokybę derinamas su mokinių psichinės gerovės ir individualios pažangos poreikiu.
Ateityje švietimo sprendimai gali būti labiau orientuoti į mokinio pažangą, pritaikytas ugdymo programas ir paramą visapusiškam asmenybės vystymuisi. Seimo sprendimas rodo kryptį į lankstesnę sistemą, kurioje siekiama išlaikyti ugdymo kokybės standartus ir kartu atsižvelgti į realius mokinių bei mokyklų poreikius.