Sutrikusi medžiagų apykaita ir padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje yra viena iš pagrindinių grėsmių žmogaus sveikatai, paveikiančių ne tik cukrinio diabeto atsiradimą, bet ir svarbiausių organų, tokių kaip širdis, akys, inkstai bei nervų sistema, funkcijas. Nepakankamai kontroliuojamas diabetas gali privesti prie labai sunkių pasekmių, tokių kaip aklumas, insultas, miokardo infarktas ar net kojų amputacija. Be to, liga dažnai sukelia ir erekcijos sutrikimus vyrams, ženkliai blogindama gyvenimo kokybę.
Gydytoja endokrinologė Paulina Radimonaitė akcentuoja, kad norint tinkamai valdyti diabetą, būtina ne tik laiku pastebėti ligos požymius, bet ir žinoti esminius veiksnius, kurie ją sukelia arba komplikuoja jos eigą. Daugelis klaidingai mano, jog cukrinis diabetas tiesiogiai susijęs tik su dideliu saldumynų vartojimu. Iš tiesų vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra antsvoris, kuris dažnai susiformuoja dėl per didelio cukraus ir kitų angliavandenių vartojimo organizme. Taip pat daugeliui neužtenka žinoti apie netiesioginę cigarečių žalą diabeto atžvilgiu – rūkymas yra rimtas rizikos veiksnys diabetui išsivystyti.
Cukrinio diabeto simptomai ir tipai: ką svarbu žinoti?
Endokrinologė išskiria du pagrindinius cukrinio diabeto tipus. Pirmasis tipas – 1 tipo cukrinis diabetas – dažniausiai diagnozuojamas vaikams, paaugliams ir jauniems žmonėms iki 40 metų amžiaus. Šis tipas sudaro apie 10–20 procentų visų diagnozuotų atvejų ir pasižymi ryškiomis bei greitai atsirandančiomis apraiškomis, tokiomis kaip nenormalus troškulys, burnos džiūvimas, dažnas šlapinimasis, taip pat svorio kritimas, silpnumas ir nuovargis.
Tačiau daugiausia pacientų sudaro 2 tipo cukrinis diabetas, kurio požymiai gali būti iš pradžių labai neaiškūs arba jų visai nejaučiama. Ši liga dažniau pasireiškia suaugusiems vyresniems nei 40 metų žmonėms, nors, dėl nutukimo paplitimo, diagnozės vis dažniau nustatomos ir jaunesniems asmenims. Tarp dažniausių simptomų įvardijami svorio didėjimas, lėtai gyjančios žaizdos, dažnos grybelinės infekcijos, taip pat troškulys ir dažnas šlapinimasis, kurie gali išryškėti gerokai vėliau.
Abi šios ligos formos yra nelengvai pagydomos, o negydomos arba netinkamai kontroliuojamos jos gali sukelti labai sunkių komplikacijų. Siekiant sėkmingos ligos kontrolės, rekomenduojama laikytis specialių mitybos gairių, užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, reguliariai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, vartoti paskirtus vaistus ir, be abejo, visiškai atsisakyti rūkymo.
Rūkymas ir kiti pagrindiniai diabeto rizikos veiksniai
Viena iš svarbiausių ligos rizikos priežasčių yra antsvoris – kai kūno masės indeksas viršija 25. Be to, paveldimumas vaidina didelį vaidmenį: jei cukriniu diabetu serga artimi giminaičiai, tokia tikimybė užsikrėsti yra žymiai didesnė. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad moterys, kurių naujagimio svoris viršijo 4,1 kg, kurios sirgo nėščiųjų diabetu arba serga policistinių kiaušidžių sindromu, taip pat patenka į didesnės rizikos grupę.
Kitas svarbus rizikos veiksnys yra arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimai, gliukozės tolerancijos sutrikimai ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos, tarp jų aterosklerozė, koronarinė širdies liga ir miokardo infarktas. Rūkymas šiuo atveju vaidina labai žalingą vaidmenį. Surūkius daugiau nei 20 cigarečių per dieną, asmens rizika susirgti cukriniu diabetu padidėja daugiau nei du kartus, palyginti su nerūkančiais.
Gydytoja pabrėžia, kad rūkymas didina pažeidimų smulkiuosiuose ir stambiuosiuose kraujagyslėse tikimybę, padidina lėtinių komplikacijų riziką ir sukelia didesnį jautrumo insulinui praradimą. Rūkantieji išskiria daugiau kortizolio bei augimo hormono, kurie skatina vidinių riebalų kaupimąsi, o tai ne tik trukdo medžiagų apykaitai, bet ir didina atsparumo insulinui bei diabeto riziką atsiradimą.
Mesti rūkyti – nelengvas, bet gyvybiškai svarbus žingsnis
Dauguma žmonių pradeda rūkyti jaunystėje, nevisada suprasdami ilgalaikę žalą, kuri gali paveikti ne tik plaučius, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemą, taip pat padidinti cukrinio diabeto riziką. Nikotino priklausomybė yra stipri ir mesti rūkyti dažnai būna sunku, tačiau tai yra būtina priemonė siekiant sumažinti rimtų komplikacijų riziką.
Šiuolaikiniai gydymo būdai apima medikamentus, kognityvinę elgesio terapiją, pakaitinę nikotino terapiją bei mažesnės žalos tabako produktų naudojimą kaip laikinas pereinamasis etapas. Patariama pasikonsultuoti su rūkyti metimo specialistais, kurie gali padėti sukurti tinkamą metimo programą.
Pagerėjimai po rūkalų atsisakymo: kantriai ir nuosekliai
Vos pradėjus rūkyti, žala organizmui atsiranda greitai, tačiau išvengti pasekmių ir pajusti teigiamus pokyčius galima tik po kurio laiko. Endokrinologė pateikia duomenis, jog jau po aštuonių savaičių nuo rūkymo nustojimo gerėja organizmo jautrumas insulinui, o gliukozės kiekio kontrole tampa efektyvesnė.
Tačiau galutiniai rezultatai reikalauja dar didesnės kantrybės ir disciplinos – geresnis diabeto valdymas pasitinkamas tik po maždaug trijų metų atsisakius tabako. Per šį laikotarpį svarbu laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, nuolat būti fiziškai aktyviems ir išlaikyti motyvaciją sveikatai.
Apibendrinant, cukrinis diabetas – sudėtinga ir pavojinga liga, kuriai reikalingas itin atsakingas požiūris, o viena iš svarbiausių prevencijos priemonių yra rūkymo nutraukimas, derinamas su sveika gyvensena ir tinkama medicinine priežiūra.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.