Insultas yra viena iš pavojingiausių ir daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų visame pasaulyje. Ypač sunkūs padariniai būdingi hemoraginiam insultui, kuris atsiranda dėl kraujavimo į smegenis arba po jų dangalais. Nors hemoraginių insultų skaičius yra mažesnis, jų pasekmės dažnai būna daug sunkesnės nei išeminio insulto. Pastarasis, susidarantis dėl smegenų kraujotakos sutrikimo dėl kraujo krešulio, yra žymiai dažnesnis ir sudaro didžiąją dalį visų insultų.
Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje išeminis insultas ištiko daugiau nei 8 tūkstančius žmonių, iš kurių beveik 3 tūkstančiai patyrė mirtį. Be to, dauguma išgyvenusių insultą žmonių susiduria su ilgalaikėmis, o kartais ir nepagydomomis komplikacijomis, kurios lemia gyvenimo kokybės prastėjimą ir didelį medicininės priežiūros poreikį.
Medikai nuolat pabrėžia, kad insulto riziką galima ir būtina mažinti taikant profilaktines priemones. Pirmiausia svarbūs sveika gyvensena ir jos pagrindiniai komponentai: subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, vengimas. Šios priemonės yra pamatinės insulto prevencijos dalys, kurios gerina bendrąją širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
Statinai insulto prevencijoje: ilgai trukusios diskusijos
Be gyvenimo būdo pakeitimų, viena iš dažniausiai taikomų gydymo ir profilaktikos priemonių yra statinai – vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje ir stabdantys riebalų sankaupas kraujagyslėse. Jie plačiai naudojami norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, įskaitant insultą.
Tačiau iki šiol vis dar vyko diskusijos dėl statinų poveikio hemoraginio insulto rizikai, kuris yra susijęs su kraujavimu smegenyse. Dalis mokslininkų buvo išreiškę nuogąstavimus, kad statinų vartojimas gali didinti tokių insultų tikimybę, todėl svarbu išsiaiškinti šio vaistų poveikio mastą ir teigiamas ar neigiamas pasekmes.
Danijos mokslininkų atliktas didelis tyrimas atskleidžia svarbius rezultatus
Danijos mokslininkų grupė, remdamasi daugiau nei 88 tūkstančių suaugusių žmonių, kurie nėra patyrę insulto, duomenimis, atliko išsamų tyrimą.
Jie analizavo vaistų receptus bei sveikatos įrašus ir identifikavo, kurie pacientai patyrė pirmąjį hemoraginį insultą smegenų įvairiose vietose. Tyrime dalyvavo beveik tūkstantis žmonių, patyrusių kraujavimo insultą smegenų skiltyse, ir per tūkstantį, kuriems insultas įvyko kitose smegenų vietose.Tyrimo metu mokslininkai įvertino, kaip statinų vartojimas įtakoja hemoraginio insulto riziką ir ar šie vaistai gali būti laikomi efektyvia prevencine priemone. Įdomu tai, kad nors tyrimą iš dalies finansavo farmacijos įmonės fondas, mokslininkai patikimai užtikrino, kad finansuotojai neturėjo įtakos tyrimo rezultatams ar jų interpretacijai, kas padidina tyrimo patikimumą.
Impresyvūs tyrimo rezultatai ir jų reikšmė
Pagal gautus duomenis, asmenys, vartojantys statinus, žymiai sumažino riziką patirti hemoraginį insultą. Konkrečiai, tie, kurie naudojo statinus, turėjo 17 % mažesnę insulto riziką smegenų skilčių srityse ir 16 % mažesnę riziką kitose smegenų dalyse. Dar labiau įspūdinga, kad jei statinai buvo vartojami ilgiau nei penkerius metus, insulto rizika atitinkamai sumažėjo net 33 % ir 38 %.
Vienas iš tyrimo bendraautorių, Pietų Danijos universiteto profesorius dr. Davidas Gaistas, pažymėjo: „Tai džiuginanti žinia žmonėms, kurie vartoja statinus. Šie vaistai sumažina kraujavimo galvos smegenyse riziką, kaip ir pavojų, jog insultas ištiks dėl kraujo krešulių.“ Šis komentaras pabrėžia platesnį statinų privalumų mastą insulto prevencijoje.
Tyrimo ribotumai ir tolesnės kryptys medicinos mokslui
Nepaisant pozityvių rezultatų, šis tyrimas turi tam tikrų apribojimų. Trūko duomenų apie kai kuriuos svarbius rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymo įpročiai ar alkoholio vartojimas, kurie galėtų įtakoti insulto atsiradimą ir statinų vartojimo efektyvumą. Taip pat kyla poreikis papildomiems tyrimams su nevartojančia Europos gyventojų dalimi, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti šiuos rezultatus kituose regionuose.
Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu vykdomas nacionalinis sveikatos instituto finansuojamas didelės apimties tyrimas, kurio metu siekiama atsakyti į klausimą, ar po hemoraginio insulto pacientams, kurie vartojo statinus, reikėtų tęsti gydymą šiomis priemonėmis ar nutraukti jų vartojimą. Šis klausimas yra itin svarbus, kadangi ankstesni tyrimai parodė, kad statinų vartojimas po insulto kartais gali didinti hemoraginio insulto riziką.
Sinsinačio universiteto profesorė dr. Pooja Khatri, dirbanti su insultą patyrusiais pacientais, atkreipė dėmesį į svarbų aspektą: „Šie nedideli tyrimai (…) mus šiek tiek išgąsdino“, tačiau ji pripažino, kad Danijos tyrimo rezultatai yra biologiškai pagrįsti – statinai, mažindami arterijų užsikimšimą riebalais, mažina hemoraginio insulto tikimybę.
Profesorės žodžiais, tyrimai, kurie yra didelio masto ir remiasi populiacijos duomenimis, aiškiai parodo: „Jei pacientas niekada nebuvo patyręs insulto ir neturi tam tikrų indikacijų, statinų vartojimas tikrai yra gera mintis.“ Tai svarbi žinia ne tik pacientams, bet ir gydytojams, kurie siekia efektyviai užkirsti kelią šiai pavojingai ligai.

Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




