Parkinsono liga yra viena žinomiausių neurodegeneracinių ligų, kuri vis dar nėra išgydoma, tačiau modernūs gydymo metodai leidžia ženkliai kontroliuoti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Neurologė dr. Rūta Kaladytė Lokominienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Parkinsono ligos ir kitų judėjimo sutrikimų centro vadovė, pabrėžia, kad ši liga iš esmės nesutrumpina gyvenimo trukmės ir šiandien yra viena geriausiai gydomų lėtinių neurologinių būklių. Tačiau pacientų sėkmė labai priklauso nuo jų aktyvaus įsitraukimo į gydymo procesą.
Parkinsono ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Parkinsono ligos atsiradimas siejamas su genetiniu polinkiu bei išoriniais aplinkos veiksniais. Šiuolaikinė pramonė kelia didelį iššūkį, mat didėja toksinų kiekis aplinkoje, kurie sunkiai pasišalina ir patenka į žmogaus organizmą. Be to, įsisenėję pokyčiai mūsų organizme paveikia genetiką, medžiagų apykaitą ir net mikrobiomą – įvairių mikroorganizmų kiekį ir sudėtį žarnyne. Visa tai savo ruožtu gali paskatinti ligos vystymąsi ar jos progresavimą.
Ankstyvieji ligos požymiai – į ką verta atkreipti dėmesį?
Nors Parkinsono liga yra visos nervų sistemos liga, pirmieji jos ženklai dažnai pasireiškia tais organais ir sistemomis, kurios glaudžiai sąveikauja su aplinka: virškinimo trakte, odoje, nosies gleivinėje ir tinklainėje. Ankstyvi simptomai dažnai būna uoslės bei skonio sutrikimai, vidurių užkietėjimas, sulėtėjusi virškinimo motorika, pilvo pūtimas ar skrandžio diskomfortas. Pasak dr. R. Kaladytės Lokominienės, šie požymiai yra svarbūs signalai, kurie ragina kreiptis į specialistus ir atlikti tikslinius tyrimus, siekiant anksti diagnozuoti ligą.
Vėlesni ligos požymiai – rankų drebėjimas, judesių sulėtėjimas, rašysenos smulkėjimas, balso pokyčiai. Tačiau svarbu žinoti, kad daugelis žmonių rankų drebėjimą patiria dėl savaiminio drebėjimo sindromo, kuris nėra susijęs su Parkinsono liga.
Savaiminis drebėjimas dažnas vyresnio amžiaus žmonėms ir dažnai pasireiškia tik tuomet, kai rankos yra įtempusios, o Parkinsono ligos atveju rankų drebėjimas dažnai stipriausias būna ramybės būsenoje ir sumažėja paėmus daiktą.
Mito griaunimas: kada verta sunerimti dėl rankų drebėjimo?
Dr. Rūta Kaladytė Lokominienė atkreipia dėmesį, kad Parkinsono ligos atveju specifiniai požymiai yra ne tik rankų drebėjimas, bet ir judesių sulėtėjimas bei raumenų sustingimas. Šie simptomai dažnai yra žymesni ir reikšmingesni už drebėjimą. Nors rankų drebėjimas gali būti ir savarankiškas genetinis reiškinys, ligos atveju jis pasireiškia ramybės metu ir mažėja atliekant veiklą. Tai svarbi detalė, padedanti diferencijuoti Parkinsono ligą nuo kitų priežasčių, sukeliančių drebėjimą.
Diagnostikos svarba ir galimi tyrimai
Pastebėjus minėtus simptomus – judesių užlaikymą, raumenų sustingimą, koordinacijos sutrikimus, drebėjimą, virškinimo sistemos sutrikimus ar pojūčius, susilpnėjus uoslei – būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tolimesnius tyrimus. Šie tyrimai padeda atmesti kitas ligas, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus, mažakraujystę ar depresiją. Jei įtariama Parkinsono liga, gydytojas nukreipia pacientą pas neurologą, kuris atlieka pažangesnius instrumentinius tyrimus, įskaitant vaizdinimą ar radionuklidinius tyrimus, kurie gali itin tiksliai patvirtinti diagnozę. Taip pat esant šeiminės ligos istorijai, svarstomas ir genetinis tyrimas.
Kompleksinis gydymas ir gyvenimo būdo reikšmė
Santariškių klinikose Parkinsono liga sergantys pacientai gydomi komandiniu principu, kuriame dalyvauja neurologai, neurochirurgai, reabilitacijos specialistai, psichiatrai ir kiti gydytojai. Paciento aktyvus dalyvavimas gydymo procese yra ypač svarbus, nes tai lemia geresnę simptomų kontrolę ir bendrą gyvenimo kokybę. Sveika, aktyvi gyvensena – fizinis aktyvumas, socialiniai kontaktai, pažinimo funkcijų treniravimas, meninė ir sportinė veikla – skatina nervų sistemos plastiškumą ir gerina vaistų poveikį.
Gyvenimo būdo pokyčiai leidžia gerinti paciento savijautą, sulėtinti ligos progresavimą ir netgi prailginti laikotarpį iki intensyvesnių simptomų atsiradimo. Tokie pokyčiai tampa savotišku stimulu nepasiduoti ligai ir išlaikyti kuo geresnę fizinę bei psichinę būklę.
Parkinsono ligos situacija Lietuvoje ir pasaulyje
Parkinsono liga Lietuvoje diagnozuojama maždaug 1500 naujų atvejų per metus, o bendras sergamumo rodiklis yra stabilus paskutiniame dešimtmetyje. Šalyje šia liga serga apie 11 tūkstančių žmonių. Vyresnis amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys, o apie 10 procentų atvejų liga yra paveldima. Aplinkos tarša ir genetiniai veiksniai yra svarbūs ligos formavimosi dedamieji.
Įdomu, kad epidemiologiniai stebėjimai rodo, jog Parkinsono liga rečiau suserga žmonės, reguliariai vartojantys žaliąją arbatą ir kavą. Taip pat šiek tiek mažesnės ligos rizikos pastebimos tarp rūkalių, tačiau tabako gaminių vartojimas nerekomenduojamas dėl jo žalingo poveikio kitiems organams ir ligoms.
Ateityje, didėjant visuomenės senėjimui ir kintant aplinkos sąlygoms, tikėtina, kad Parkinsono liga sergančių skaičius daugelyje šalių augs, todėl itin svarbu gerinti ankstyvą diagnostiką, gydymo prieinamumą ir visuomenės švietimą šia tema.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.